„Izraelio valstybė visiškai atmeta šį balsavimą prieš jam prasidedant, – sakė Netanyahu. – Jeruzalė yra mūsų sostinė ir mes ir toliau ją plėsime, o užsienio ambasados, pradedant nuo Jungtinių Valstijų, persikels į Jeruzalę.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaužė ilgametę JAV politikos tradiciją, anksčiau šį mėnesį paskelbdamas, kad Jungtinės Valstijos pripažįsta Jeruzalę Izraelio sostine ir pradės JAV ambasados perkėlimo į šventąjį miestą procesą.
Šį sprendimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį sutiko balsuodama dėl rezoliucijos, kurioje reikalauja JAV atsiimti savo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir pažymi savo „gilų liūdesį dėl pastarojo meto sprendimų, susijusių su Jeruzalės statusu“. 14 iš 15 Saugumo Tarybos šalių-narių balsavo už šią rezoliuciją, įskaitant tokias Jungtinių Valstijų sąjungininkes kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija ir Ukraina, tačiau jos priėmimą užblokavo savo veto teise pasinaudojusi JAV.
Prieš Generalinės Asamblėjos balsavimą ketvirtadienį Trumpas ir jo ambasadorė Jungtinėms Tautoms Nikki Haley perdavė perspėjimus kitoms šalims.
„Jie paima šimtus milijonų dolerių, netgi milijardus dolerių, ir tada jie balsuoja prieš mus, – kalbėjo Trumpas per savo administracijos posėdį Baltuosiuose rūmuose trečiadienį. – Na, mes stebime tuos balsus. Tegul jie balsuoja prieš mus. Mes daug sutaupysime. Mums tai nerūpi.“
Haley savo ruožtu po pirmadienį įvykusio Saugumo Tarybos balsavimo pareiškė: „Jungtinės Valstijos nepriims jokios kitos šalies pasakymų, kur mums laikyti savo ambasadą.“
Diplomatams vėliau išplatintame laiške ji taip pat įspėjo stebėsianti balsavimą, naudodama panašią retoriką kaip prezidentas: „Jums svarstant, kaip balsuosite, aš skatinu jus prisiminti, kad prezidentas ir JAV priims šį balsavimą asmeniškai. Prezidentas kruopščiai stebės šį balsavimą ir prašė informuoti jį apie visus, kurie balsuos prieš mus.“
Tačiau bent keli Haley laišką gavę JT diplomatai sakė neplanuojantys keisti savo pozicijos.
„Mūsų pozicija šiuo atveju buvo labai aiški, ir mes turėjome progą išreikšti save Saugumo Taryboje, tad tai yra mūsų itin principinga pozicija, – sakė Švedijos ambasadorius JT Olofas Skoogas. – Tai visiškai nepriklauso nuo mūsų dvišalių santykių su Jungtinėmis Valstijomis, kurie yra labai geri.“
Ketvirtadienio nepaprastąją Generalinės Asamblėjos sesiją paprašė sušaukti Palestinos pasiuntinys Riyadas Mansouras, remiamas arabų ir kitų nepriklausomų šalių. Jis reporteriams prieš balsavimą sakė, kad „Generalinė Asamblėja be jokios veto baimės galės pasakyti, jog tarptautinė bendruomenė atsisako priimti Jungtinių Valstijų vienašalę poziciją“.
Rezoliucija yra labai panaši į tą, kurią Jungtinės Valstijos vetavo anksčiau šią savaitę. Joje skelbiama, kad „bet kokie sprendimai ir veiksmai, kurių tikslas yra pakeisti Šventojo Jeruzalės miesto esmę, statusą ar demografinę sudėtį, neturi jokio legalaus poveikio, yra nuliniai ir negaliojantys, bei privalo būti atšaukiami“.
Nors Generalinės Asamblėjos rezoliucijų nėra privaloma laikytis, jos turi didelės moralinės reikšmės ir demonstruoja tarptautinės bendruomenės daugumos nuomonę. 193 nares turinčioje Generalinėje Asamblėjoje taip pat neegzistuoja veto teisė.
Izraelis laiko visą Jeruzalę savo istorine sostine, kai tuo tarpu palestiniečiai nori, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine. Palestinos teigimu, Jungtinės Valstijos taip pat jau nebėra patikima derybininkė taikos procese. Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę buvo sutiktas su protestais visame musulmoniškame pasaulyje ir sulaukė kritikos iš tarptautinės bendruomenės dėl ilgamečio status quo sulaužymo.
Tuo tarpu Trumpo administracija tikina esanti įsipareigojusi dviejų valstybių sprendimui Vidurio Rytuose, jeigu to nori visos susijusios šalys, ir teigia, jog fizinė šalies ambasados vieta neturės jokios įtakos taikos deryboms.
