Daugiau 
 

Amerikos laukia ekonominis karas su Kinija?

12/09/2016 Aidas
usa-economy-2-1

Donaldo Trumpo provokacijos Kinijos atžvilgiu dar kartą parodo, kiek daug dvi didžiausios pasaulio ekonomikos prarastų, jeigu ši įtampa peržengtų lemiamą tašką. Primename, kad išrinktasis prezidentas praėjusį penktadienį ir vėl supykdė Azijos galiūnę, pirmą kartą nuo 1979 m. užmegzdamas tiesioginį kontaktą su Taivanu ir telefonu pasikalbėdamas su šalies prezidente Tsai Ing-wen. Jungtinės Valstijos oficialiai nėra pripažinusios Taivano kaip nuo žemyninės Kinijos nepriklausomos valstybės.

Kinijos užsienio reikalų ministerija kaipmat pateikė diplomatinį skundą Vašingtonui, atkreipdama dėmesį, jog šalis laiko „Vienos Kinijos“ politiką kaip JAV ir Kinijos santykių pagrindą, šeštadienį pranešė „Reuters“. Tuomet Trumpas sekmadienį dar kartą ėmėsi provokuoti Kiniją, savo „Twitter“ paskyroje užsipuolęs šalį dėl jos valiutos devalvavimo, bei numetęs kaltinimų, jog Kinija „smarkiai ir nesąžiningai“ apmokestina JAV eksportą.

JAV ir Kinijos ekonominiai santykiai yra taip persipynę, kad bet koks įtampos padidėjimas gali turėti rimtų padarinių abiem šalims. Nė viena jų neturi didelio pranašumo prieš kitą, ir bet kokie žingsniai, kurie galėtų sukrėsti kitos šalies ekonomiką, privestų prie bendros destrukcijos, teigia analitikai.

„Manau, pralaimėtų visi, o globalinė ekonomika dar labiau nusmuktų, jei dvi didžiausios ekonomikos ims peštis viena su kita“, - teigia Robertas Manningas, Atlanto tarybos Brento Scowcrofto tarptautinio saugumo centro vyriausiasis bendradarbis.

Kinijos pranašumas

Kinija pernai metais į JAV eksportavo maždaug $482 mlrd. vertės prekių, arba daugiau nei bet kuri kita šalis. Tuo tarpu JAV 2015-aisiais į Kiniją eksportavo apie $116 mlrd. vertės prekių, tad jos prekybos deficitas siekė $366 mlrd.

Daugybė JAV kompanijų yra priklausomos nuo pigiai apmokamų Kinijos pramoninio sektoriaus darbuotojų, kurie kuria joms prekes, o JAV vartotojai yra pripratę prie pigių importinių kiniškų prekių, pardavinėjamų kone kiekviename prekybos centre.

Kinija taip pat yra paskolinusi JAV daugiau nei bet kuri kita šalis (iki šių metų rugsėjo pabaigos – apie $1,2 trln.). Kai Jungtinėms Valstijoms prireikia pasiskolinti pinigų – o tai vyksta praktiškai nuolat – dažniausiai skolinamasi būtent iš Kinijos.

JAV pranašumas

Nepaisant to, Kinija tapo vienu pagrindinių Trumpo kampanijos retorikos taikiniu; jis pakartotinai tvirtina, kad Azijos gigantė „atėmė“ iš amerikiečių darbo vietas ir nusmukdė jų atlyginimų augimą. Jeigu Trumpas nesušvelnins savo retorikos, tai gali padidinti įtampą, net jeigu jis ir nežengs jokių drastiškų ekonominės politikos žingsnių Kinijos atžvilgiu, teigia Rodgeris Bakeris, „Stratfor“ strateginės analizės padalinio viceprezidentas.

Savo kampanijos metu Trumpas ne kartą kaltino Kiniją manipuliuojant savo valiuta, kad suteiktų savo eksportui pranašumą prieš JAV pagamintas prekes, ir grasino padidinti tarifą Kinijos importui iki 45 proc. Savaime suprantama, tai Kinijai reikštų milžiniškus nuostolius.

Nukentėtų abi pusės

Daugybė ekonominės bausmės formų turėtų neigiamų padarinių kiekvienai pusei. JAV statomos kliūtys Kinijos prekybai pakenktų Kinijai, tačiau JAV kompanijos taip pat netektų prieigos prie augančios Kinijos rinkos.

„Yra įrodymų, jog prekybos ir ekonominės veiklos nutraukimas pakenktų JAV verslams ir prekybos operacijoms“, - teigia Bakeris.

Tarifų didinimas taip pat turėtų tokį patį poveikį, mat daugelis JAV verslų yra sukūrę prekybos grandines, kurios tiesiasi ir į Kiniją, pažymi Manningas.

Blogiausiu atveju, Kinija turi paskutinį kelią – atsikratyti savo turimų JAV Iždo departamento obligacijų. Toks ėjimas sukrėstų visas Jungtinių Valstijų finansines rinkas ir lemtų netrokštamus dolerio vertės bei palūkanų normų pakitimus.

Tačiau net ir toks drastiškas ėjimas nesuteiktų Kinijai ryškaus pranašumo globalinėje ekonomikoje, teigia Manningas. Investuotojai, įskaitant daugybę suverenių pasaulio vyriausybių, perka JAV vyriausybės obligacijas, nes tai yra laikoma saugia investicija. Jei Kinija nuspręstų tuos pinigus investuoti kur kitur, pavyzdžiui, į nestabilią euro zoną, tai Pekinui sukurtų naujų problemų.

Tačiau greičiausiai dėl ekonominio karo nerimauti neverta – ekspertai tikisi, kad abi šalys išlaikys savo dabartinę konkurencingą santykių dinamiką.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu