2010 m. Japonijoje buvo išleista žymios publicistės Kumiko Hirano dokumentinė apybraiža apie Nepriklausomybės akto signatarą, politiką, inžinierių, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovą (1943-45 m.), vėliau – Pasaulio lietuvių bendruomenės, Amerikos lietuvių tarybos darbuotoją ir pirmųjų knygelių apie Japoniją lietuvių kalba (išleistų 1906 -1908 m. Vilniuje) autorių Steponą Kairį (1879-1964) „Saka no ue no Yapo-niya“ – „Japonija ant kalvos“.

Populiariai parašytoje knygoje apie šią išskirtinę asmenybę, autorė pasakoja Lietuvos istoriją, susieja Lietuvos valstybės kūrimo po 1918 m. ir po 1990 m. siekius ir procesus. Knygoje daug autentiškos medžiagos, iliustracijų, autorės surinktų lankantis S. Kairio gimtinėje Anykščių raj., Kurkliuose, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniuje, Mokslų akademijos bibliotekoje ir kitur. Knygoje patalpinta nemažai citatų iš S. Kairio knygelių apie Japoniją: „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“, „Japonų konstitucija“, pasirašytų „Dėdės“ slapyvardžiu. Įdomu, kad autoriaus daugiau kaip prieš šimtą metų rašyti kai kurie komentarai lietuvių skaitytojams, kodėl Lietuva turėtų domėtis ir giliau pažinti Japoniją, aktualūs ir dabar.

Šiomis dienomis Lietuvoje lankosi japonų turistų grupė, atradusi Lietuvą per Stepono Kairio asmenybę. Grupė visą savaitę keliauja po Lietuvą, su Stepono Kairio biografija susijusiomis vietomis. Jau įvyko jaudinantys susitikimai su S. Kairio dukterėčia, 97 m. amžiaus Brone, ir Anykščių rajono Kurklių Stepono Kairio pagrindinės mokyklos bendruomene. Svečiams iš Japonijos mokiniai paruošė kultūrinę programą – pasakojo apie S. Kairio atminimo įamžinimą, atliko lietuvių liaudies dainų ir šokių, mokė žaisti lietuviškų žaidimų. Svečiai mokiniams dovanojo savo rankų darbo tradicinių japoniškų žaislų, mokė vilkėti japoniškus vasarinius drabužius – jukatas.

Kelionę į Lietuvą inspiravusi knyga ruošiama naujam leidimui, jos visas tiražas jau parduotas.