Straipsniai apie šį įvykį buvo pilni panašumų tarp Park ir Trumpo ieškojimų. Daugelyje jų teigta, jog Park apkalta pranašauja tą patį ir Trumpui. Socialiniuose tinkluose buvo išsakytos labai panašios mintys. Tačiau Trumpo ir Park lyginimas yra netgi labai klaidinga prielaida, jog demokratija visose šalyse yra vienoda.
Meilės Park nejaučiu, tačiau sunku nepastebėti, jog jos apkaltos procesas buvo pradėtas remiantis Korėjos gyventojų jausmais. Ji turbūt pirma demokratiškos šalies prezidentė, kuriai apkalta buvo pradėta, nes ji darė gėdą, elgėsi kvailai ir nekonfidencialiai, o ne dėl korupcijos, kyšininkavimo, priesaikos laužymo ar kitų nusikaltimų, kurie būtų paremti rimtais įkalčiais.
Nėra jokių šansų, kad Amerikos prezidentui apkalta būtų pradėta dėl kvailo elgesio ir gėdos darymo. Tai tikriausiai vienintelis darbas visoje šalyje, kuriame už tokius veiksmus neįmanoma būti atleistam iš darbo. Ir tai nėra blogai – valdymas remiantis žmonių emocijomis galbūt ir veikia Pietų Korėjoje, tačiau visiškai netinka Amerikos demokratijai.
Park įsivėlė į kyšininkavimo skandalą, tačiau netiesiogiai, nes pati iš to naudos negavo – kyšininkavo jos artimiausia padėjėja Choi Soon-sil, kulto lyderio dukra, kuri, kaip teigiama, dažnai „ieškodavo draugų“ vyrų viešnamiuose. Choi tėvas, pseudo-krikščioniško kulto „Amžino gyvenimo bažnyčia“ lyderis Choi Tae-min, dar 1970 metais Park tikino, kad „regi mirusiuosius“ ir turi jai žinutę nuo mirusios motinos. Jam mirus Park „vyriausia psichologinės įtakos darytoja“ tapo Choi Soon-sil.
Iš JAV teisinės pusės Park apkalta yra keista tuo, jog ji buvo nušalinta pilnai visko neištyrus. Netgi prokurorai, kėlę bylą prieš Park, pripažino, jog laiko užbaigti tyrimą neturėjo, o termino pratęsimo prašymas buvo atmestas. Tačiau net gi tuo atveju, jeigu būtų visiškai aišku, kad Park įsivėlusi į finansinius nusikaltimus, tai Pietų Korėjos visuomenė laikytų tik antriniu nusižengimu. Vis dėlto Pietų Korėjos prezidentai pagarsėja kyšininkavimu, o keli ankstesnieji vis dar slapstosi su milijardais Pietų Korėjos mokesčių mokėtojų pinigų. Nei vienam iš jų nebuvo pradėtas apkaltos procesas. Nesusipainiokite – jeigu tyrimas ir būtų baigtas, nešvarių pinigų takas atvestų ir iki pačios Park, tačiau Pietų Korėjos žmonės ir teismai nenorėjo to laukti. Jiems nebuvo svarbus pinigų kelias.
Park nusikalto tuo, jog vieną turtingiausių pasaulio šalių valdė remdamasi kulto lyderio atžala, kuri sugebėjo ją išnaudoti. Choi, akcentuodama savo artumą Park, sugebėjo įtikinti Pietų Korėjos verslininkų elitą aukoti pinigus apgaulingoms labdaroms mainais į tariamas prezidentines paslaugas. Nors prokurorai teigia, jog Park apie tai žinojo, svarbiausia yra tai, kad apkaltos procesas buvo baigtas dar to neišsiaiškinus.
Pietų Korėjos demokratija labai skiriasi nuo JAV demokratijos. Demokratiška Pietų Korėjos valstybė buvo įkurta 1948 metais, tačiau autokratinė valdžia baigėsi 1987 metais. Praėjo vos 30 metų. Pietų Korėja jau pasiekė savo Šeštą Respubliką. Tai reiškia, jog per 70 metų šalies konstitucija buvo visiškai pertvarkyta 6 kartus. Tai reiškia didelį nestabilumą. Prancūzija yra Penktoje Respublikoje, tačiau praėjo daug daugiau laiko – pirmoji šalies konstitucija buvo ratifikuota prieš 226 metus.
Lyderių nušalinimas civilizuotu būdu galimas tik senose demokratijose. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje visai nėra konstitucijos, tačiau jų demokratija gyvuoja jau daugiau nei 800 metų. Sveikas protas ir precedentai, bent jau modernioje eroje, padėjo išvengti chaoso. Pavyzdžiui, JK egzistuojanti „jokio pasitikėjimo balsas“ reiškia, jog yra tikimasi, kad labai nepopuliarus lyderis pats atsistatydins iš posto.
Tačiau toks „džentelmenų kodas“ kitose šalyse nėra įmanomas. Tai tikrai neveiktų Pietų Korėjoje, nes ši demokratija yra per daug jauna. Tai taip pat neveiktų ir Jungtinėse Valstijose, nes ši šalis yra visiškai priklausoma nuo konstitucijos. Tai reiškia, jog apkaltos pradėjimui reikia labai, labai, labai daug įkalčių. Tai vienintelis galimas sprendimas, o tie, kurie norėtų Pietų Korėjos tipo demokratijos Jungtinėse Valstijose, net neįsivaizduoja kaip tai yra pavojinga.
Taigi atsakymas į klausimą, kurį 2014 metais „Twitter“ uždavė Donaldas Trumpas, „Ar galima prezidentui pradėti apkaltos procesą dėl šlykščios nekompetencijos?“ yra „ne“. Bent jau ne Jungtinėse Valstijose. Patinka jums tai ar ne, tačiau tai yra geriausias būdas išvengti visiško chaoso.
