Michael Wheet, Leland Donnel ir Arūnas Buntinas[/caption]
Michael Wheet, Leland Donnel atsiima Jim Mažeinis apdovanojimą[/caption]
R. Buntinas, A. Buntinas, S. Balzekas, E. Lukoševičius[/caption]
Julius Butkus ir Arūnas Buntinas[/caption]
Julius Butkus atsiima apdovanojimą[/caption]
Įnešamos vėliavos[/caption]
Giedama Tautinė giesmė[/caption]
Arūnas Buntinas[/caption]
Renginys prasidėjo karių veteranų ir įvairių lietuvių tautinių organizacijų atstovų iškilminga eisena aplink kapines. Skambant P. Zolubos orkestrui buvo įneštos ir pagerbtos valstybinės JAV, Lietuvos ir įvairių lietuvių tautinių organizacijų vėliavos. Skambėjo Dalios Fanelli atliekamos Amerikos ir Lietuvos tautinės giesmės, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji.
Renginio vedėja Vida Brazaitytė susirinkusiems pristatė renginio garbės svečius: tai Amerikos legiono Dariaus-Girėno posto #271, kurio vadas yra Jim Mazeinas, atstovai, Lietuvos Šiaulių sąjungos išeivijoje vadas Julius Butkus, Baltijos Jūrų šaulių kuopa, Teodoro Daukanto Jūrų šaulių kuopa, Klaipėdos Jūrų šaulių kuopa, Vytauto Didžiojo rinktinė. Taip pat Amerikos legiono vadas Michael Wheet, Amerikos legiono vado pavaduotojas, atstovaujantis Dariaus-Girėno legiono postą #271, Leland Donnel, solistė Dalia Fanelli, P. Zolubos grupė, Lietuvių tautinių kapinių tarybos nariai - prezidentas Arūnas Buntinas, vicepirmininkė Ana Petraitis, sekretorė Pamela Rice, iždininkai Dainius Brazaitis, Tauras Šmulkštys, vykdomasis komitetas - Ramūnas Buntinas, Antony Simėnas, direktoriai - Paul Karlovics, Hildy Cuzas, Rūta Simėnas, taip pat kapinių vedėjas - Saulius Balstys.
Po Dalios Fanelli solo partijos, akomponuotos P. Zolubos orkestro susirinkusius renginio svečius pasveikino kapinių prezidentas Arūnas Buntinas. Ši diena - atminimo ir kapų puošimo – skirta prisiminti tuos, kurių čia nėra.
Prisimindamas šios dienos istoriją, A. Buntinas kalbėjo: „Nuo 1775 metų daugiau nei 1 milijonas karių žuvo konfliktų zonose. Kiekvienas jų buvo ne tik mylimas ir branginamas šeimos, bet ir bendruomenės narys. Kiekviena netektis buvo praradimas tiek karių bendruomenei, tiek Amerikos visuomenei.“
Tęsdamas istoriją apie atminimo ir kapų puošimo dieną, Lietuvių tautinių kapinių prezidentas A. Buntinas pasakojo, jog viskas prasidėjo civilinio karo metu. Žuvusių karių motinos, žmonos, lankydamos ir tvarkydamos savo mylimųjų kapus, pastebėjo, jog kai kurie kapai nesutvarkyti, apaugę žolėmis. Supratusios, kad šių mirusiųjų artimieji nelanko taip dažnai, ėmė tvarkyti jų kapus, valyti paminklus, uždegti žvakes. Netrukus kapinių dekoravimo tradicija paplito ir 1866 m. gegužės 5 d. buvo pasiūlyta netgi uždaryti parduotuves paminint žuvusius karius, tvarkant jų kapus. Tai buvo empatijos, solidarumo ir pagarbos išraiška.
„Šią dieną yra svarbu prisiminti ne tik žuvusiuosius, bet ir vertybes, idėjas, dėl kurių šie kariai kovojo. Gaila, bet šiandien tradicinę atminimo ir kapų puošimo dieną amerikiečiai daugiau tapatina su ilgu, tris dienas truksiančiu savaitgaliu, o ne su pagarbos, supratimo, užuojautos diena. Kurgi slypi problema? Tiesioginio santykio su kariais nebuvimas, istorijos nežinojimas, atviro ir artimo pokalbio trūkumas - tai pagrindinės priežastys, menkinančios šios dienos reikšmingumą. Dauguma amerikiečių neturi savo artimųjų tarpe, kaimynystėje karių, tarnavusių JAV kariuomenėje. Paradoksas tas, kad dauguma amerikiečių net nėra sutikę kario. Daugelis yra praradę bet kokį ryšį su JAV kariuomene“, - apgailestavo A. Buntinas.
Lietuvių tautinių kapinių prezidentas, kažkada pats tarnavęs kariuomenėje, retoriškai klausė, ką mes, kaip bendruomenės nariai, galėtume padaryti? Kaip sugrąžinti tą nutrūkusį ryšį, kaip supažindinti ateinančias kartas su praeities istorija, kaip išugdyti savo vaikams pagarbą ir empatiją kovojantiems už laisvę ir Ameriką?
„Jūs, šiandieną esantys čia, jau po truputį keičiate viską į gerą, keičiate žmonių suvokimą. Aktyvus dalyvavimas, kalbėjimas, įsitraukimas ir gyvos istorijos perdavimas, tai yra svarbu norint kažką pakeisti. Tik asmeniškai perduodami savo patirtis, kitų karių istorijas - pasakodami, užrašydami, saugodami jas, mokindami, tik taip galime sugrąžinsime prarastą visuomenės ryšį su kariuomene“, - kalbėjo kapinių prezidentas.
Baigdamas savo kalbą A. Buntinas pacitavo Charles M. Province žodžius: „Karys, ne žurnalistas davė mums spaudos laisvę, tai karys, ne poetas mums davė žodžio laisvę, tai karys, ne aktyvistas, davė mums laisvę streikuoti, tai karys, ne teisininkas, paskelbė teisingą teismo verdiktą, tai karys, kuris atiduoda pagarbą valstybės vėliavai, tarnauja jai, kurio karstą puošia ji, kuris leidžia protestuotojams negerbti josios.“
Renginio metu buvo pagerbtas Vietnamo karo veteranas, ilgametis Lietuvos Šaulių sąjungos išeivijoje narys, Ilinojaus universiteto socialinių mokslų absolventas, aktyvus lietuvių bendruomenės veikėjas Julius Butkus. Taip pat buvo paminėtas ir pagerbtas Jim Mažeinis, JAV karo veteranas, 1970-1972 m. tarnavęs Vietname, Dariaus ir Girėno legiono vadas, kuris, deja, negalėjo dalyvauti renginyje. Kaip atminimo ženklas, tradicinis medžio raižinio raštas buvo perduotas kolegai Leland Donnel.
Renginio pabaigoje A. Buntinas dėkojo visiems susirinkusiems ir pakvietė dalyvius ir garbės svečius tolimesniam pokalbiui prie užkandžių.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
