Aung San Suu Kyi, Mianmaro opozicijos lyderė, pranešė vadovausianti savo šaliai, jeigu jos partija triumfuos artėjančiuose parlamento rinkimuose, nepaisant jai galiojančio draudimo siekti prezidento kadencijos, kas galimai reikš aršų porinkiminį mūšį su įsišaknijusia šalies karine chunta.
Manoma, kad jos partija „Nacionalinė lyga už demokratiją“ (NLD) laimės rinkimus, tačiau Aung San Suu Kyi, 1991 m. Nobelio taikos premijos laureatė, negali siekti prezidentės pareigų dėl konstitucijos pataisos, draudžiančios kandidatuoti žmonėms, turintiems užsienio šalių piliečių vaikų. Velionis jos vyras buvo britas, ir ji turi du britus sūnus. Minėtoji pataisa buvo specifiškai nukreipta prieš aktyvistę.
„Jeigu NLD laimės rinkimus ir mes suformuosime vyriausybę, būsiu tos vyriausybės lyderė, nesvarbu, esu ar nesu prezidentė. Kodėl gi ne?“, - sakė ji interviu garsiam indų žurnalistui Karanui Thaparui, kuris trečiadienį pasirodė televizijos kanale „India Today“. – Argi turi būtinai būti prezidentu, kad galėtum vadovauti šaliai?“
Aung San Suu Kyi taip pat sakė, kad „konstitucija privalės pasikeisti, jog civiliams valdininkams būtų suteikta būtina demokratinė persvara prieš ginkluotas pajėgas“ – kas gali būti laikoma tiesioginiu iššūkiu galingai kariuomenei.
„Esu tikra, kad jiems tai nepatiks. Nė nesitikiu, kad patiks, - kalbėjo moteris. – Tačiau tikiu, kad kariuomenėje yra daugybė žmonių, kurie nori to, kas geriausia šaliai, ir jeigu mes visi galime vienas su kitu sutikti, kas iš tiesų būtų geriausia šaliai, tuomet bus įmanoma prieiti susitarimą.“
Lapkričio 8-osios rinkimuose bus varžomasi dėl vietų abejuose parlamento rūmuose penkerių metų kadencijoms. Balsavimo teisę šalyje turi apie 30 mln. žmonių, o dėl jų balsų varžosi 90 partijų. Tačiau, pagal savo sukurtą konstituciją, kariuomenė turi garantuotą ketvirtadalį vietų parlamente.
Šalies prezidento rinkimai neprasidės iki 2016-ųjų pradžios, kuomet naujai išrinkti parlamentarai nominuos du kandidatus. Kariuomenės išrinkti parlamentarai iškels trečiąją kandidatūrą, o tuomet visas parlamentas balsuos, kad nuspręstų, kuris iš jų perims prezidento postą.
Kadangi ketvirtis vietų parlamente yra rezervuota kariuomenei, NLD turės užsitikrinti bent 67 proc. balsų, kad turėtų daugumą.
Kol kas neaišku, ar per šį pereinamąjį politinį laikotarpį parlamentas priims konstitucijos pataisą, leisiančią Aung San Suu Kyi būti nominuota prezidente, arba pakeis vyriausybės sistemą. Birželio mėnesį parlamentui jau nepavyko priimti tos įstatymo pataisos.
„Tiesiog turite laukti ir tikėtis, kad laimėsiu rinkimus, kad pilnai pamatytumėte, ką turiu galvoje“, - sakė ji.
Valandos trukmės interviu su Thaparu buvo pirmasis, kurį Aung San Suu Kyi davė nuo rugpjūčio. Tą patį mėnesį kariuomenė iš posto atleido parlamento spikerį Shwe Manną, retą valstybinio aparato narį, kuris taip pat buvo Aung San Suu Kyi sąjungininkas.
Pati Aung San Suu Kyi, vietos žmonių vadinama „ledi“, paprašė pasaulio stebėti jos šalį po rinkimų. Ji atmetė pastarojo meto kritiką, jog nepakankamai reagavo į religinį smurtą savo šalyje, ypatingai į išpuolius prieš rohingjų musulmonų mažumą šalies vakarinėje dalyje. Ji sakė esanti suvaržyta įstatymų prieš religijos ir politikos sumaišymą, tačiau išreiškė nerimą dėl didėjančios religinės nesantaikos Mianmare.
Taip pat būta abejonių dėl jos sugebėjimo eiti į kompromisus, kurie, pasak kai kurių ekspertų, yra būtini šių dienų lyderiams.
„Aš visada buvau pragmatiška politikė, - sakė ji. – Visada sakiau, kad nemėgstu būti vadinama ikona, nes ikonos nedaro nieko, tik būna pakabintos ant sienos. O aš turėjau dirbti labai sunkiai.“
Karinis Mianmaro režimas yra pagarsėjęs griežtais veiksmais, kuomet pajunta grėsmę savo valdžiai. NLD pergalė didžiule balsų dauguma per 1990 m. visuotinius rinkimus buvo tiesiog ignoruojama chuntos, o Aung San Suu Kyi, dabar 70-ies, nuo to laiko praleido 15 metų namų arešto sąlygomis.
