Baltieji rūmai paneigė, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas serga Parkinsono liga, ir tvirtino, kad nėra ženklų, jog NATO sąjungininkai nerimautų dėl amerikiečių lyderio. Anksčiau pasirodė informacija, kad Baltuosiuose rūmuose 8 kartus lankėsi Parkinsono ligos specialistas.

Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su programos Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) dalyviais, skelbiama Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Neramus miegas ar nemiga gali būti labai varginanti problema. Daugelis žmonių griebiasi migdomųjų vaistų, tačiau šie gali turėti sunkių šalutinių reiškinių. Ar akupunktūra gali būti saugi ir veiksminga alternatyva? Panagrinėkime.

Šiltuoju sezonu įprasta rutina niekur nedingsta, todėl maistingi pusryčiai, pietūs ar vakarienė neturėtų būti pamiršti. Nenorintiems vasarą ilgai suktis prie puodų ar išlaidauti ruošiant skirtingus valgius puikiu sprendimu gali būti vos vienas ingredientas – pasirūpinę didesniu jo kiekiu galėsite nebrangiai ir lengvai paruošti net kelis skirtingus patiekalus. Tokiu baziniu produktu gali būti lietuvių mėgstama kiaulienos nugarinė be kaulo.

Vieni per trumpą laiką gali įsiminti šimtus vardų, o kiti pamiršta ir prieš minutę išgirstą žmogaus vardą. Ką daryti, kad atmintis neprastėtų? Specialistai turi ne vieną patarimą – skaitykite knygas, spręskite kryžiažodžius, žaiskite stalo žaidimus. Gali padėti net rankdarbių kūrimas. Yra ir daugiau būdų, kaip iki gilios senatvės išlaikyti gerą atmintį.

Birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje šurmuliuos išskirtinis renginys. Šimtmečio Dainų šventė pakvies į Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų dieną „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“.

Prieš ir po 2024 m. referendumo dėl pilietybės išsaugojimo gyvenantiems svetur tautiečiams  vykusiose lietuvių diskusijose ir pokalbiuose dažnai skambėjo, iš pirmo žvilgsnio, nesavalaikis klausimas: „Kuo Lietuvos diaspora gali būti naudinga savo šaliai, jei joje negyvena?“ Kad būtų aiškiau, kodėl „nesavalaikis“, reikia pabandyti sugretinti diasporą su artimu jai simboliu. Artimiausias būtų – po pasaulį pasklidusios lietuvybės sėklelės. Senas graikiškas žodis „diaspero“ reiškia būtent „sėją“. Taigi, ar sėja kaip tokia gali būti nenaudinga? Juk iš sėklelių būtinai išauga kas nors naudinga ir pradžiugina. Lietuvybės daigai pasaulyje, regis, negali nekelti pasigėrėjimo ir pasididžiavimo. Ir nesvarbu, kad kai kurie jų nudžiūva, bet pastarųjų ne tiek ir daug.

JAV Lietuvių bendruomenės Krašto valdybos narė, Kultūros reikalų tarybos pirmininkė, Pasaulio lietuvių centro tarybos narė, daugiau kaip 16 metų vadovauja tautinių šokių grupei „Suktinis“ – visa ši Giedrės Elekšytės Kniežos veikla susijusi su lietuvybės puoselėjimu.

Nestabili geopolitinė situacija ir neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą kriziniu laikotarpiu ir apie kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama jau liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“.

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) 2023 m. pasaulinės rizikos ataskaitoje teigiama, jog kibernetinis saugumas patenka tarp 10 didžiausių pasaulinių rizikų tiek šiuo metu, tiek ateityje. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. metiniai kibernetinių nusikaltimų nuostoliai sieks 10,5 trilijono JAV dolerių.

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne tik svarbus istorinis paminklas, bet ir gilių simbolinių reikšmių vieta, atspindinti rezistencinę dvasią.

Užsienyje skaitomų Lietuvos autorių knygų sąrašai 2024-2025 metais pasipildys 52 naujomis knygomis, išverstomis į 22 kalbas. Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomo Vertimų skatinimo konkurso lėšos paskirtos 28 knygų vertimams į 13 kalbų ir 24 iliustruotų knygų vertimams ir leidybai į 16 kalbų. Daugiausia – net 11 – finansuota Prancūzijos leidyklų paraiškų. Lietuvos sezono Prancūzijoje metais šios šalies skaitytojai atras Jono Meko, Sigito Parulskio, Undinės Radzevičiūtės, Antano Škėmos, Tomo Vaisetos, Jaroslavo Melniko ir kitų autorių kūrybą.