Skubame dalintis informacija apie tai, kad Balzeko lietuvių kultūros muziejus gavo ypatingą dovaną – praėjusį mėnesį mirusio lietuvio dailininko Tado Sparkio darbų kolekciją, iš viso septynias aliejumi tapytas drobes. Paveikslus atvežė ir padovanojo velionio dailininko sūnus Romas Sparkis.
„Mano tėvelis norėjo, kad jo tapytas paveikslas „Lietuvaitė“ būtų padovanotas Balzeko lietuvių kultūros muziejui“, – sakė dailininko sūnus.
Kartu su Tado Sparkio drobėmis muziejus gavo ir jo 1956 metais surengtos personalinės parodos katalogą, dailės studijos atidarymo (1963 m.) lankstinuką, daugiau kai kurių jo, kaip menininko, veiklą iliustruojančių spaudinių.
Iš Floridos su žmona Gabrielle atvykęs R. Sparkis Čikagoje baigia tvarkyti tėvo paliktus dailės kūrinius. Dalį Tado Sparkio po mirties likusių paveikslų pasiliko artimiausi jo žmonės – sūnus Romas ir dukra Nijolė. Dar dalis drobių buvo išsiųsta kitiems dailininko artimiesiems. Tado Sparkio valia, keli paveikslai buvo nugabenti į tas vietas, kur kadaise jis dirbo. Tarp jų – ir į Posen miestelio Ilinojuje policijos departamentą.
Dailininkas Tadas Sparkis gimė 1922 metais Lietuvoje, Vilniaus krašte. Gyvendamas kaime, jis pamilo gamtą ir troško ją piešti. Dailininko sūnus pasakojo, kad meno studijas tėvas pradėjo dar gyvendamas Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukęs iš Lietuvos ir atsidūręs Vokietijoje, Tadas Sparkis savo dailės mokslus tęsė Mittenwaldo meno mokykloje. Vėliau Belgijoje, Briuselyje dirbo anglių kasyklose, bet laisvalaikiu mokėsi tapybos pas įvairius profesorius.
„Tėtis norėjo būti menininku. Viena galerija norėjo pamatyti, ką jis sugeba, ir paprašė padaryti dailininko Peter Paul Rubens paveikslų kopijų. Jos buvo padarytos, bet kaip tik tuo metu mūsų šeima gavo leidimą keliauti į Ameriką. Tos P. P. Rubenso kopijų drobės buvo susuktos į ritinėlius ir medinėje dėžėje keliavo kartu su mumis į Ameriką“, – prisiminė R. Sparkis.
Atvykęs su šeima (žmona ir trimis vaikais) į Ameriką, Tadas Sparkis kurį laiką dirbo Omahos mieste Nebraskoje, gyvulių skerdykloje. Vėliau įsidarbino rėmų ir paveikslų krautuvėlėje, dirbo ir kaip dailininkas, puošdamas parduotuvių vitrinas prieš didžiąsias metų šventes. Susitaupęs pinigų, įstojo į Commercial Art and Design School Mineapolyje, Minesotoje, kurią baigė per dvejus metus. Po baigimo gavo darbą didžiausioje tuo metu Amerikos studijoje „Voque-Wright“.
Mirusio dailininko sūnus prisiminė, kad tėvas atidarė savo dailės studiją 1963 metais, kaip tik tuo metu, kai Amerikoje buvo nušautas prezidentas John F. Kenedy. Daugelis amerikiečių pas lietuvį dailininką ieškojo nusiraminimo – atvykdavo į meno studiją, kad bendraudami, piešdami galėtų užmiršti tą nerimą ir sumaištį, kurį buvo sukėlusi tragiška prezidento žūtis.
Sūnaus Romo Sparkio pasakojimu, jo tėvas iki pat senatvės stengėsi nepamiršti tapymo, nors jo regėjimas nuolat silpo. Net ir pusiau apakęs, jis dar stengdavosi kurti. Tik likus porai metų iki mirties, būdamas 93-jų, Tadas Sparkis nustojo tapyti.
Balzeko lietuvių kultūros muziejaus informacija
