Ekonomika, turtinė nelygybė, vidurinės klasės problemos ir iššūkiai, pašalpos, nedarbas, amerikietiška svajonė, kapitalizmo triumfas, vartotojiška visuomenė. Apie tai mes kalbame nuolat. Šįkart pakalbėkime apie tuos, kurie atsidūrė visuomenės paraštėse. Tuos, apie kurių egzistavimą mes puikiai žinome, tik nenorime galvoti. Štai labiausiai įsišakniję mitai apie tai, kas yra benamystė.
Benamiai yra tinginiai, nenorintys dirbti. Apie 44 procentus benamių visoje šalyje per praėjusį mėnesį atliko nors šiek tiek apmokamo darbo, rodo plataus masto Miesto instituto tyrimas. 2013 metų JAV Būstų ir urbanistinės plėtros departamento (HUD) atliktas tyrimas atskleidė, kad 17 procentų šeimoms priklausančių suaugusių benamių (jų charakteristikos skiriasi nuo šeimos neturinčių, vienišų benamių) turėjo apmokamus darbus, o 55 procentai jų per praėjusius metus yra dirbę.
Darbas apsaugo nuo benamystės. Nacionalinė mažų pajamų namų ūkių koalicija išsiaiškino, kad pilnu etatu už minimalią algą dirbantis asmuo privalo išdirbti nuo 69 iki 174 valandų per savaitę, priklausomai nuo valstijos, kad išgalėtų sumokėti už „prieinamą“ dviejų miegamųjų nuomojamą būstą (pagal federalinės valdžios apibrėžimą, „prieinamas“ atitinka 30 procentų asmens pajamų). Žinoma, realybė yra ta, kad nuomodamiesi žmonės peržengia valdžios skaičiavimų ribas ir verčiau taupo maisto, drabužių ir kitų būtinųjų prekių sąskaita.
Benamystė yra ilgalaikė problema. Pats dažniausias benamystės laikotarpis yra viena ar dvi dienos, sako Pensilvanijos universiteto mokslininkas Dennisas Culhane’as. 2014 metų HUD analizės duomenimis, tik maždaug 1 iš 6 benamių patiria ilgalaikę benamystę: negalią turintys žmonės, kurie benamiais yra mažiausiai metus arba išgyveno mažiausiai keturis benamystės atvejus per trejus metus.
Benamiai visada turi kažkokį psichikos sutrikimą. Rimti psichikos negalavimai tarp benamių yra dažnesni: Priklausomybių ligų ir psichikos sveikatos paslaugų administracijos (SAMHSA) 2010 metų duomenimis, 1 iš 4 į prieglaudas ateinančių benamių turėjo rimtų psichikos ligų, lyginant su vos 5 procentais visos Amerikos populiacijos. Tačiau, ekspertų teigimu, trys didžiausi benamystės faktoriai yra prieinamų būstų trūkumas, nedarbas ir skurdas, skelbiama JAV Merų konferencijos 2014 metų ataskaitoje.
Dauguma benamių yra priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio. SAMHSA 2010 metų duomenimis, apie trečdalis benamių nuolat vartojo alkoholį arba narkotines medžiagas.
Benamiai yra vyresnio amžiaus ir vieniši. 2014 metais 1 iš 3 benamių buvo jaunesnis nei 24 metų, o 37 procentai benamių turėjo šeimas, teigiama HUD ataskaitoje. Kasmet benamystę patiria 1 iš 45 visų Jungtinių Valstijų vaikų, skelbia Nacionalinis šeimos benamystės centras.
Benamiai – didelių miestų problema. HUD duomenimis, beveik 46 procentai benamių 2014 metais gyveno didžiuosiuose miestuose. Likusieji gyveno mažesniuose miestuose, priemiesčiuose ar provincijoje.
Benamiai gyvena gatvėse. Apie 69 procentus benamių amerikiečių 2014 metais gyveno prieglaudose, atskleidė HUD. Mažiausiai 30 procentų namų neturinčių Sietlo gyventojų gyvena automobiliuose, skelbia Transporto priemonių kaip gyvenamosios vietos tyrimų programa, pirmasis akademinis bandymas suskaičiuoti automobiliuose gyvenančius benamius.
Benamių mažėja. Šalies mastu 2013-2014 metais benamių sumažėjo 2 procentais, išsiaiškino HUD. Tačiau Niujorke, kur gyvena 12 procentų visų Amerikos benamių, jų populiacija išaugo 6 procentais, o visuose didžiuosiuose miestuose – 1 procentu.
Socialinių būstų programa yra milžiniška našta biudžetui. Neprivalomos finansuoti programos, padedančios mažas pajamas gaunantiems asmenims patenkinti būtinuosius poreikius (daugiau nei pusę jų sudaro pagalba būstu), 2013 fiskaliniais metais sudarė 2,2 procento visų federalinio biudžeto išlaidų. Šiuos skaičiavimus pateikia Biudžeto ir politikos prioritetų centras.
Kova su benamyste yra labai brangi. Net keletas mokslinių ir socialinių tyrimų patvirtino, kad paprasčiausiai suteikiant žmonėms gyvenamąją vietą galima drastiškai sumažinti benamių skaičių, o tai visuomenei kainuoja mažiau, nei tektų išleisti, jei tie žmonės toliau liktų be namų. Centrinės Floridos benamystės komisija išsiaiškino, kad suteikti būstą vienam asmeniui per metus kainuoja $10,000, o žmogui esant benamiu, išlaidos teisėsaugos pareigūnams, kalėjimams, ligoninėms ir kitoms visuomeninėms paslaugoms kainuoja $31,000 vienam asmeniui per metus.
