Antradienį viso pasaulio finansinėse rinkose pasirodė naujų Didžiosios Britanijos ekonomikos silpnėjimo įrodymų po šokiruojančio šalies sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos: Britanijos centrinis bankas pranešė, kad užsienio investicijos, pagrindinis pramonės kapitalo šaltinis, per pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito perpus, investuotojams pajutus neužtikrintumą dėl šalies ateities ES.
„Tai rodo, kad dalis rizikos ėmė realizuotis, - išplatintame pranešime paskelbė Anglijos bankas. – Dabar prognozuoti Jungtinės Karalystės finansinio stabilumo perspektyvas labai sudėtinga.“
Niūrios ekonominės prognozės sumažino ir investuotojų pasitikėjimą Didžiosios Britanijos valiuta, kuri antradienį nusmuko į naujas 31-erių metų žemumas lyginant su JAV doleriu, ir pasiekė netgi mažesnį lygį nei iškart po referendumo. Dabar svaras sterlingų yra vertas mažiau nei $1.30. Primename, kad žemiausią lygį britų valiuta buvo pasiekusi 1985 m., kai jos vertė nusmuko iki $1.2565. Nenuostabu, kad sunerimę investuotojai savo indėlius skubiai perkėlė į saugesnes finansines teritorijas, tokias kaip Jungtinių Valstijų vyriausybės obligacijos.
Markas Carney, Anglijos banko vadovas, pabrėžė, jog Britanijos finansinė sistema iš esmės išlieka stipri, o referendumo įtaka nebuvo tokia didelė, kaip tikėtasi blogiausio scenarijaus prognozėse.
Verslininkai taip pat pademonstravo didėjantį pesimizmą dėl Britanijos ekonomikos ateities. Antradienį paviešinta „YouGov“ bei Ekonomikos ir verslo tyrimų centro apklausa atskleidė, kad nuo referendumo dienos kompanijų su neigiamomis verslo prognozėmis ateinantiems 12 mėnesių dalis kone padvigubėjo nuo 25 proc. iki 49 proc. Prognozės vidaus pardavimams, eksportui ir investicijoms taip pat smarkiai nukrito.
„Šiuo metu visi rinkos žaidėjai ieško tik vieno – užtikrintumo“, - teigė „YouGov Reports“ vadovas Stephenas Harmstonas.
Nors investuotojai save ramina laukdami naujų ekonominių paskatų iš didžiausių centrinių bankų, analitikai, o ir dauguma pačių bankų, įspėja, jog jų manevrai šiuo metu labai riboti, o bet kokios naujos pastangos gali tik dar labiau pakenkti ekonomikai.
Nepaisant to, Markas Carney, Anglijos banko vadovas, pabrėžė, jog Britanijos finansinė sistema iš esmės išlieka stipri, o referendumo įtaka nebuvo tokia didelė, kaip tikėtasi blogiausio scenarijaus prognozėse. Vis dėlto, dauguma analitikų tikisi, kad centrinis Anglijos bankas apkarpys palūkanų normas jau per kitą mėnesį numatytą savo valdybos posėdį, o gal ir dar anksčiau, kas dar labiau palengvintų galimybes skolintis tiek vartotojams, tiek verslams.
„Labai svarbu, kad bet kokie valiutinės ekonomikos veiksmai, kad ir kokie jie būtų, būtų gerai apsvarstyti“, - tvirtino Carney.
Tuo tarpu amerikiečių analitikai prognozuoja, kad Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos gali nusmukdyti JAV nekilnojamo turto paskolų palūkanų normas į istorines žemumas. „The Washington Post“ rašo: „Tarptautiniu mastu jaučiamas nerimas, ypač dėl lėtėjančio augimo Kinijoje ir Britanijos išstojimo iš ES, turi milžiniškos įtakos nekilnojamo turto palūkanų normos mažėjimui. Tiek tarptautiniai, tiek vietos investuotojai tas palūkanų normas nustato per specialią vertybinių popierių rinką. Kadangi vertybinių popierių rinka yra laikoma palyginti stabilia, ji pritraukia investuotojus, kai kuri nors kita finansinė rinka ar šalis praranda savo ekonominį stabilumą. Nekilnojamo turto palūkanų normas taip pat smarkiai įtakoja įplaukos iš 10 metų trukmės iždo notų, ir investuotojai prie jų puola kaip bitės prie medaus, kad išvengtų užsienio rinkų turbulencijos. Abu šie faktoriai ir sumažino nekilnojamo turto palūkanų normas amerikiečiams.“
Na, bet paprastam gyventojui turbūt kur kas svarbiau sužinoti, kokios gi įtakos „Brexit“ turės jo piniginei. Į šį klausimą „The Washington Post“ taip pat turi atsakymą: „Trumpalaikėje perspektyvoje, Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos poveikis gali realizuotis ne tik žemesnėmis nekilnojamo turto palūkanų normomis, bet ir stipresniu doleriu, kas sustiprins amerikiečių perkamąją galią. Tačiau, iš esmės, kitoje Atlanto vandenyno pusėje besitęsiantys įvykiai greičiausiai neturės didesnės įtakos tiems vartotojams, kurie jau yra pripratę prie nedidelių palūkanų taupomosiose sąskaitose, kylančių nekilnojamo turto kainų ir pesimistinių globalinės ekonomikos perspektyvų.“
