Mažiausiai 40,3 mln. žmonių buvo šiuolaikinės vergovės aukomis 2016 m., ir net ketvirtadalis jų – vaikai, atskleidžia nauja šią savaitę paviešinta globalinė vergovės ataskaita.
Ši statistika, kurią surinko Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir nevyriausybinė organizacija „Walk Free Foundation“, rodo, jog 24,9 mln. žmonių visame pasaulyje praėjusiais metais buvo įkaltinti vergiško darbo sąlygomis, o 15,4 mln. - prievarta sutuokti. Iš visų 40,3 mln. pasaulyje vergaujančių žmonių net 10 mln. sudaro vaikai.
2017 m. Šiuolaikinės vergovės ataskaitos duomenimis, iš 24,9 mln. vergiško darbo aukų, 16 mln. dirba privačiame sektoriuje, 4,8 mln. yra seksualinio išnaudojimo aukos, o 4,1 mln. dirba valstybinėse priverstinio darbo programose, įskaitant priverstinę karinę tarnybą ir darbą žemdirbystės sektoriuje.
„Išnagrinėjus šiuos naujus duomenis labiausiai gąsdina pats šiuolaikinės vergovės mastas bei faktas, kad 40 milijonų žmonių visame pasaulyje gyvena tam tikroje šiuolaikinės vergovės formoje. Tai paprasčiausiai nepriimtina, – sako Fiona David, „Walk Free Foundation“ vyriausioji globalinių tyrimų direktorė. – Kai mes turime 24,9 milijono žmonių, dirbančių grasinimų ar prievartos sąlygomis ūkininkystės, žvejybos ir statybos arba sekso pramonėje, tačiau Jungtinių Tautų statistika rodo, kad tik 63 000 vergovės aukų pranešė valdžios pareigūnams apie savo padėtį praėjusiais metais, praraja tarp problemos ir nepakankamo globalinio atsako tampa ypač akivaizdi.“
Tyrimas taip pat rodo, kad nors daugybė priverstinio darbo aukų pranešė patyrę smurtą ar grasinimus, dauguma jų vis dar gyvena tomis pačiomis sąlygomis dėl neva neišmokėtų skolų ir negaudami uždarbio.
„Mes išsiaiškinome, kad pusė iš visų 24,9 mln. žmonių, dirbančiame priverstiniame darbe, gyvena taip vadinamoje baudžiavoje, ir neretai yra verčiami dirbti tokį darbą, nes turi išmokėti didžiules skolas, o 7 proc. visų aukų sakė, jog darbdaviai verčia juos mokėti jiems baudas darbo vietoje, – sako Michaëlle de Cock, vyriausioji ILO statistikos pareigūnė. – Kaip priverstinis darbas paveikia ištisas šeimas, taip pat yra labai akivaizdu: 18 proc. apklaustų priverstinį darbą dirbančių vyrų sakė, kad jų darbdaviai tiesiogiai grasino jų šeimoms ar vaikams.“
Ataskaitoje taip pat rašoma apie priverstines santuokas, kurios buvo pirmą kartą įtrauktos į šiuolaikinės vergovės statistiką.
„Neaišku, kodėl priverstinės santuokos taip pat dažnai būdavo nustumiamos į šoną renkant statistiką apie vergovės formas, – sako David. – Kai turi situaciją, kurioje žmogus yra parduodamas ir dirba neapmokamą darbą namuose bei neturi jokios seksualinės autonomijos, nuėmus nuo tokios situacijos santuokos etiketę dažniausiai gauname eilinę vergovę, todėl privalome iškelti tai į dienos šviesą, kad žmonės pamatytų šį dalyką tokį, koks jis yra iš tiesų.“
Pasak naujausių globalinių duomenų, šiuolaikinė vergovė dažniausiai pastebima Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau ILO ir „Walk Free Foundation“ rekomenduoja į šiuos rezultatus žiūrėti „atsargiai“, dėl statistikos trūkumo arabiškose šalyse ir abiejuose Amerikos žemynuose.
„Mes manome, kad tai yra iki šiol tiksliausi duomenys, tačiau esame įsitikinę, kad tai vis dar yra labai konservatyvus vertinimas, nes yra milijonai žmonių konfliktų zonose ar pabėgėlių maršrutuose, kurių mes negalime pasiekti, ir daugybė vietų, kuriose negalime tikėtis gauti tikslių duomenų, įskaitant Persijos įlankos šalis, kur prieigos trūkumas ir kalbos barjerai neleido mums pasiekti migrantų darbuotojų bendruomenių“, - sako de Cock.
Tyrėjai taip pat atskleidė, kad daugiau nei 70 proc. iš visų 4,8 mln. sekso vergovės aukų gyvena Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o priverstinės santuokos dažniausios buvo Afrikos šalyse.
Šie globaliniai skaičiai buvo apskaičiuoti remiantis penkerių metų laikotarpio duomenimis iš įvairių šaltinių, įskaitant pokalbius su daugiau nei 71 000 žmonių 48 pasaulio šalyse. ILO ir „Walk Free Foundation“ taip pat pasitelkė duomenis iš JT Tarptautinio migracijos biuro ir kitų JT agentūrų.
