Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ekonomiką paskatintų kova su klimato kaita

04/29/2016 Aidas
usa-economy-2-4

Mažai kas ginčytųsi, jog taršos mažinimas padeda gerinti aplinkos apsaugą ir oro kokybę, tačiau pasirodo, kad kova su klimato kaita taip pat gali sukurti daugybę naujų darbo vietų ir stimuliuoti globalinę ekonomiką.

Tuo įsitikinęs Anglijos banko valdytojas Markas Carney, kuris praėjusios savaitės pabaigoje sakė kalbą Jungtinėse Tautose prieš oficialų Paryžiaus klimato susitarimo pasirašymą penktadienį, balandžio 22-ąją, per simbolinę Žemės dieną.

Beveik 200 šalių lyderiai praėjusį gruodį susitarė mažinti oro taršą siekiant apriboti klimato šilimą žemiau 2 laipsnių Celsijaus (3,6 laipsnio pagal Farenheitą) virš vidutinės temperatūros prieš Pramonės revoliuciją. Susitarimą penktadienį pasirašė daugiau nei 170 šalių lyderiai.

Tuo tarpu Britanijos centrinio banko valdytojas Carney yra įsitikinęs, kad kova su klimato kaita yra vienas iš svarbiausių žingsnių norint išgelbėti pasaulio ekonomiką iš dabartinės jos „lėto augimo anemijos“.

Tokie bendri šalių tikslai kaip klimato kaitos stabilizavimas ir skurdo mažinimas yra „ekonomiškai būtini“, sako jis: „Jų pasiekimas reikštų produktyvumo augimą, darbo jėgos didėjimą, ir, galiausiai, stipresnį ekonominį augimą. Trumpai kalbant, jie gali ištraukti globalinę ekonomiką iš dabartinės jos sekuliarios stagnacijos.“

„Sekuliari stagnacija“ yra terminas, kurį neseniai išpopuliarino buvęs JAV iždo sekretorius Larry Summersas, apibūdinantis ekonomiką, suvaržytą lėto augimo, nepaisant žemų palūkanų normų ir nedidelės infliacijos. Carney pastaruosius kelis metus įvairiuose straipsniuose ir interviu tikino, kad Summersas greičiausiai klysta, bet atrodo, kad dabar jis savo poziciją keičia.

Nors jau ir taip nedaug ką galima padaryti siekiant pagerinti tokios ekonomikos perspektyvas, dar blogiau tai, kad greičiausiai tokia ekonomika jau yra išsikerojusi Jungtinėse Valstijose.

Tačiau galbūt perėjimas prie švaresnės energijos ekonomikos galėtų mus išgelbėti. Šiltnamio dujų (anglies dvideginio) emisijų apmokestinimas yra viena iš išeičių.

„Mokesčiai šiltnamio dujoms yra neįkainojamas įrankis perkeliant investicijas ir transformuojant rinkas siekiant sukurti neteršią, klimato kaitai atsparią ekonomiką, kuri skatins ekonominį klestėjimą, sustiprins saugumą ir pagerins milijardų žmonių sveikatą bei gerovę“, - penktadienį kalbėjo JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.

Jis ir tokių tarptautinių organizacijų kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) vadovai ragina šalis greitai realizuoti savo nacionalinius šiltnamio dujų apmokestinimo planus ir vadina juos „gyvybiškai būtinais“, jeigu pasaulis nori išpildyti savo pažadus, padarytus per Paryžiaus klimato kaitos susitarimą pernai metais. Jie taip pat nori, kad šalių lyderiai iki 2020-ųjų padvigubintų šiltnamio dujų apmokestinimą, o iki 2026-ųjų padidintų jį keturis kartus lyginant su šiandienos lygiais.

TVF teigimu, vos 12 proc. tokių emisijų šiandien yra apmokestinamos. Tik apie 40 proc. šalių yra įteisinusios mokesčių rinkimą nuo aplinkos taršos; tarp jų nėra Jungtinių Valstijų.

Pasaulio banko prezidentas Jimas Yongas Kimas ir TVF vykdomoji direktorė Christine Lagarde teigė, jog emisijų apmokestinimas paskatintų daugiau investuoti į švarią energiją.

„Atsinaujinančios energijos gaminimo kainos greitai krenta, o anglies dvideginio emisijų apmokestinimas turi potencialo paversti jas dar pigesnėmis nei mūsų planetą teršiantis iškastinis kuras“, - kalbėjo Pasaulio banko vadovas.

Korporacijos ir finansinė industrija galėtų paskatinti „žaliąją“ revoliuciją, jeigu imtų atvirai kalbėti apie riziką, su kuria susiduria dėl klimato kaitos, pridėjo Carney, ir taip pat jeigu padidintų taip vadinamų „žaliųjų“ obligacijų skaičių. Tokios obligacijos yra vertybiniai popieriai, finansuojantys tik aplinkai nekenksmingus projektus. Vos mažiau nei 1 proc. pasaulio obligacijų yra „žalios“, atkreipia dėmesį Anglijos banko vadovas, kuris taip pat sakė, kad „taršos mažinimo finansavimas yra milžiniška galimybė investuotojams“.

„Atsinaujinančios energijos gaminimo kainos greitai krenta, o anglies dvideginio emisijų apmokestinimas turi potencialo paversti jas dar pigesnėmis nei mūsų planetą teršiantis iškastinis kuras“, - kalbėjo Pasaulio banko vadovas.

Vis tik kai kurios JAV aplinkosaugos organizacijos skeptiškai vertina idėją, kad finansinės rinkos gali padėti sumažinti globalinį šilimą ir suvaldyti klimato kaitą. Jos taip pat sukritikavo Paryžiaus susitarimą, kurį vadino „neadekvačiu“.

„Paryžiaus susitarimas iš esmės yra simbolinis ir nedaro nieko, kas padėtų kovoti su klimato kaita, - sako Wenonah Hauter, vartotojų apsaugos grupės „Food & Water Watch“ direktorė. – Netikri sprendimai, tokie kaip rinkoje kuriami planai ir emisijų apmokestinimas, tik skatins mus ir toliau naudoti iškastinį kurą, kai mums iš tiesų reikia tikros švarios energijos revoliucijos.“

Nuotraukoje: Smogas Kinijoje

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu