Vokietijoje gyvenančią Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkę Dalią Henke kalbina Lenkijos lietuvių poetas Sigitas Birgelis.
- 2015 m. liepos 15–17 dienomis Vilniuje posėdžiavęs XV PLB Seimas išrinko Jus Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke. Papasakokite apie save. Kokias dvasines vertybes Jums įskiepijo tėvai? Kodėl pasirinkote gyvenimą emigracijoje?
- Gimiau ir augau Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje, krikščioniškoje ir pasauliui atviroje šeimoje. Baigiau Klaipėdos 8-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Aukuro gimnaziją. Nuo 1992 metų su šeima gyvenu Hamburge, Vokietijoje. Pradžioje atvykau pasižvalgyti po Vokietiją ir Europą. Tas pasižvalgymas neplanuotai užsitęsė 23 metus. Galima būtų pasakyti, kad emigracija pasirinko mane, o ne aš ją. Šalia Hamburgo esančiame privačiame universitete (Nordakademie) sėkmingai įgijau verslo vadybos specialybę ir šiuo metu dirbu vokiečių kompanijoje, reklamos gamybos srityje.
- Esate jauniausia PLB pirmininkė. Iki šiolei Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovavo vadinamieji senosios kartos lietuvių emigracijos atstovai. Daugiausia iš JAV, Kanados, vienas iš Australijos. Jūs priklausote tiems, kurie paliko Lietuvą nepriklausomybės laikais. Ar nepasikeis PLB pozicija įvairiais klausimais?
- PLB valdyboje esu jau nuo 2003 m. ir drįstu teigti, kad organizacija – nors ir nelabai sparčiai – keičiasi. Ilgas tradicijas turinčioje PLB, kurios nariai išsimėtę po visą pasaulį (dabar net 42 šalyse) ir turintys skirtingus interesus, galimybes bei patirtį, pokyčiai nėra greiti ir lengvi. Keičiasi visas pasaulis, keičiasi kartu ir Lietuva. Atsižvelgdama į laikmečio pokyčius, keičiasi ir PLB. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga yra neatskiriama PLB dalis. Džiaugiuosi, kad PLB turi savo atstovybę Vilniuje, Seimo rūmuose, kad turime PLB atstovę Vidą Bandis. Stabiliai veikia dvi rimtos komisijos, kurios ir yra tiesioginis ryšys su Lietuva: tai konkretus bendradarbiavimas su LR Seimo nariais ir LR Vyriausybe. LR Seimo ir PLB komisija, į kurią įeina 10 PLB atstovų ir 10 Seimo narių iš skirtingų partijų. Ir antroji – Užsienio lietuvių reikalų koordinacinė komisija. Jai pirmininkauja ministras pirmininkas, komisijoje dalyvauja 8 ministrai, PLB pirmininkė, PLB atstovas Lietuvoje ir 6 PLB valdybos nariai.
Komisijos susitinka du kartus per metus. Jos pataria LR Vyriausybei ir LR Seimui užsienio lietuvių klausimais. Per šias abi komisijas galime spręsti visus PLB rūpimus klausimus. Džiaugiuosi, kad Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga įsitvirtino Lietuvos žemėlapyje ir tęsia aktyvią veiklą. Naujiena: PLB informacijos teikimo šaltiniai prasiplėtė – toliau sėkmingai leidžiamas žurnalas „Pasaulio lietuvis“ (spalvotas, geros kokybės). Taip pat suradome galimybę platinti „Pasaulio lietuvio“ elektroninę versiją bei sukūrėme naują puslapį www.pasauliolietuvis.lt, skirtą tik šiam žurnalui.
- Per 25-erius metus Lietuva neteko 20 procentų žmonių. Ar lietuvių tautai tai didelė problema? Ką ketina veikti PLB valdyba šiuo klausimu? Ar reikia stabdyti šį reiškinį, raginti emigrantus grįžti į Tėvynę? O gal stengtis sudaryti jiems sąlygas, raginti puoselėti lietuvybę svetur?
- Esame viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur begyventume ir kokią pilietybę turėtume. Jeigu norime mažinti emigraciją, sugrąžinti lietuvius į Lietuvą, kad jie pasijaustų reikalingi Tėvynei, turime jiems suteikti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, priimant šalies, kurioje gyvena, pilietybę. Taip paskatinsime užsienyje gyvenančius lietuvius saugoti ir perduoti kitoms kartoms lietuvybę, pajusti pareigą protėvių žemei ir nenukirsime lietuviškų šaknų išeivijos kartoms visiems laikams.
- Ką manote apie „Globalios Lietuvos“ idėją (programą)?
- „Globalios Lietuvos“ programa veikia nuo 2012 m. Jos pagrindą sudaro valstybės institucijų aktyvus bendradarbiavimas su užsienio lietuviais, platformų sudarymas diasporai aktyviai įsitraukti į Lietuvos politinį, visuomeninį, kultūrinį gyvenimą. Į programos įgyvendinimą yra įtraukta 13 valstybinių institucijų. Programa įgyvendinama per Tarpinstitucinį veiklos planą (TVP). Ji neturi atskiro programinio finansavimo; įtrauktoms institucijoms yra pavesta dalį joms skiriamų asignavimų numatyti šios programos įgyvendinimui. Pagal URM pateiktas ataskaitas, TVP finansavimas iš atskirų institucijų 2014 m. buvo 9,8 mln. lt. PLB valdyba mano, kad kiekviena „Globalios Lietuvos“ programoje dalyvaujanti institucija galėtų bent metų pabaigoje paruošti trumpą pranešimą, kuriame atsispindėtų, kaip buvo paskirstytas ir panaudotas finansavimas, kokie yra rezultatai.
- Kokia PLB valdybos nuomonė dėl dvigubos pilietybės?
- Norėčiau paraginti tai vadinti ne dvigubos pilietybės klausimu, o pilietybės išlaikymo klausimu. Spręsti pilietybės išlaikymo klausimą referendumo būdu, koks dabar yra siūlomas ir vienos partijos inicijuotas, keičiant LR Konstitucijos 12 straipsnį, PLB visai nepriimtina. Tai pažymima ir PLB XV Seimo vienoje iš rezoliucijų. Mat referendumas neįvyktų dėl šiuo metu galiojančio griežto Referendumo įstatymo. Todėl turime dėti visas pastangas, kad nekeičiant Lietuvos Konstitucijos, įstatymine tvarka tai būtų sureguliuota, su galimybe Lietuvos piliečiams išsaugoti savos šalies pilietybę, priimant kitos valstybės pilietybę. Labai puikiai tai išreiškė mano kolegė Angelė Kavakienė PLB valdyboje: „…nustatyta tvarka pilietis gali raštiškai ir motyvuotai paprašyti Lietuvos vyriausybės, kad Lietuvos pilietybė būtų palikta. Tam galiotų nustatytos sąlygos, pagal kurias toks prašymas būtų patenkinamas. Tos sąlygos sietųsi su nuosavybe Lietuvoje, nuolatiniais ryšiais su giminėmis, tėvais, vaikais ir pan., ekonominiais įsipareigojimais, mokesčių mokėjimu ir t.t. Tokie prašymai taptų lyg atskiri atvejai, kuriuos ir numato Konstitucija. Kiekvienas pilietybę palikti prašytų atskirai ir individualiai ir niekas negalėtų sakyti, kad Konstitucija yra laužoma ar apeinama. Manau, Konstitucinį Teismą būtų galima tuo įtikinti“. Tai gerai suformuluoti ir, mano nuomone, geri argumentai Lietuvos Seimui, LR Vyriausybei bei LR Prezidentei. Todėl tikiuosi, kad jie mus pagaliau išgirs. Tai mūsų visų bendras reikalas.
- Įvairios šalys įvairiai pilietybės reikalus yra sutvarkiusios. Sakykim, Lenkijoje nei Prezidentas, nei Seimas, nei Aukščiausiasis Teismas negali pilietybės paimti. Tai žmogaus šventa, prigimtinė teisė. Žinoma, pilietybės galima atsisakyti, bet reikia gauti net paties šalies Prezidento sutikimą. Lenkijoje gali turėti daug pilietybių net ir aukščiausios valdžios atstovai. Čia gan dosniai dalijama pilietybę svetimtaučiams (pvz., sportininkams), jei tai naudinga šalies ir tautos interesams. Kaip šie reikalai tvarkomi Vokietijoje ir kituose Vakarų kraštuose? Kaip vertinate Lietuvos valdžios poziciją šiuo klausimu?
- Lietuva yra Europos Sąjungos narė, tai, be abejo, turi taikyti čia galiojančius teisės aktus, kurie yra palankūs dvigubos pilietybės praktikai ES ribose. Anksčiau ar vėliau Lietuva turės tai taikyti. Vėliausiai iki pirmojo teismo sprendimo. Esame labai maža tauta, tad privalome saugoti ir labai tausoti tai, ką turime. Vokietijoje taikoma tokia praktika, kad asmenys, kurie jau yra vienos iš ES šalių piliečiai, priimdami Vokietijos pilietybę (jeigu ji suteikiama patenkinus tam tikrus kriterijus), neprivalo atsisakyti savo šalies, iš kurios atvykę, pilietybės. Nebent toje šalyje (Lietuvos atvejis) privaloma atsisakyti pilietybės, priimant kitos šalies pilietybę, nes yra pripažįstama tik viena.
- Su pasaulio lietuvių reikalais tenka varstyti Lietuvos valdžios pareigūnų kabinetų, ministerijų duris. Ar mielai Jus priima, išklauso?
- Esu dėkinga LR Vyriausybei, Seimui ir atskirai ministrams, kurie geranoriškai susitinka aptarti aktualių klausimų. Draugiškai ir pagarbiai yra ieškoma realių sprendimų. Diskutuotinas klausimas, ar Lietuvos valdžia, atsižvelgdama į tai, kad emigracijos mastas vis dar didėja ir lietuvių užsienyje skaičius vis auga, neturėtų įkurti atskiros institucijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio lietuvių klausimams kuruoti. Šiuo metu tai daroma su viena Užsienio reikalų ministerija. Džiaugiamės, kad gana sėkmingai veikia LR Seimo ir PLB komisija bei Užsienio lietuvių reikalų koordinacinė komisija. Būtina dėti visas pastangas, kad šios komisijos išliktų ir tobulėtų net ir po kitų rinkimų – 2016 m. rudenį į LR Seimą.
- Kokią reikšmę Lietuvai turi etninių žemių lietuviai? Kiek PLB valdyba ketina jiems skirti dėmesio? Ar ji pastebi, kad jų padėtis specifinė, kitokia nei lietuvių emigracijos? Jie gyvena etninėse žemėse, niekur neišvyko, tik Lietuva pasitraukė. Ar sutinkate, kad PLB užduotis ne raginti juos „grįžti“ į Lietuvą, bet padėti puoselėti lietuvių kultūrą, ugdyti tautinę savimonę ten, kur jie gyvena, kur gyveno jų tėvai, seneliai ir proseneliai?
- Etninių žemių lietuviai PLB visą laiką turėjo ypatingą statusą ir reikšmę. Ir niekas nepasikeitė. Punske buvo leidžiamas „Pasaulio lietuvis“ ir PLB valdyboje buvo šio krašto atstovas. Valdyba tęs geras tradicijas, susijusias su etninių žemių lietuviais, padės jiems puoselėti lietuvių kultūrą, ugdyti tautinę savimonę ten, kur jie gyvena, kur gyveno jų tėvai, seneliai ir proseneliai. Mielai atvyksime į Jūsų renginius ir kviesime Jus visur dalyvauti. Asmeniniai kontaktai ir pažintys vis dar geriau tarnauja žmonėms, net ir šiame technikos ir informacijos amžiuje. Linkiu Jums sėkmės ir dėkoju už ilgametę paramą PLB valdybai administruojant mūsų www.plbe.org. Taip pat tariu ačiū už įdomius ir nelengvus klausimus.
