Europos elektros tinklų operatoriai ruošiasi penktadienį galintiems įvykti sutrikimams dėl saulės užtemimo, paveiksiančio beveik visas regiono saulės jėgaines ir tapsiančio „precedento neturinčiu“ energetikos išbandymu. Šiuo metu saulės jėgainės gamina 100 kartų daugiau elektros energijos lyginant su padėtimi 1999 m., kai Europoje įvyko vėliausias didelis saulės užtemimas. Jeigu kovo 20-osios rytas bus labai saulėtas, mėnuliui uždengus didelę dalį saulės disko staigus energijos gamybos pajėgumų sumažėjimas gali siekti 34 tūkst. megavatų. Tai prilygtų 80 vidutinio dydžio šiluminių elektrinių išjungimui. Tarp šalių, kurias labiausiai paveiks šis saulės šviesos srauto sumažėjimas, tikriausiai bus Vokietija, kurios saulės jėgainių bendra galia siekia 40 tūkst. megavatų, o saulės jėgainių pagaminta energija pernai sudarė 18 proc. visos šalyje suvartotos energijos. Užtemimo poveikis bus aiškiai juntamas saulėtoje Italijoje, kurios saulės jėgainių galia yra apie 20 tūkst. MW, ir Ispanijoje (6,7 tūkst. MW). Taip pat gali nukentėti Prancūzija (5,7 tūkst. MW).
ES viršūnių susitikime - Graikijos ir Ukrainos temos
Graikijos ir Ukrainos temos neabejotinai dominuos dvi dienas truksiančiame ES viršūnių susitikime, kuris vyks Briuseliui tebeieškant atsakymų, kaip kovoti su šiomis krizėmis, kurios Bendrijai yra vienas rimčiausių išbandymų per visą jos gyvavimo istoriją. Vis labiau baiminamasi potencialiai pragaištingo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, Atėnams susidūrus su grėsme, kad penktadienį šalis nebegalės įvykdyti skolos mokėjimo įsipareigojimų. Europa taip pat nervingai sureagavo į šią savaitę paskelbtą žinią, kad Graikijos premjeras Alexis Tsipras kitą mėnesį vyks neplanuoto vizito į Maskvą, nors ES ir Rusijos santykiai dėl krizės Ukrainoje šiuo metu yra pašliję. ES ekonominės sankcijos Rusijai, įvestos pernai liepą, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas, yra vienas svarbiausių klausimų susitikimo darbotvarkėje. „Labiausiai tikėtina“, kad sankcijos bus pratęstos iki šių metų pabaigos, tačiau šiame susitikime dėl to veikiausiai nebus sutarta, lyderiams tikriausiai atidėjus sprendimą iki kito viršūnių susitikimo, kuris vyks liepą.
Į Krymą siunčiami strateginiai bombonešiai
Rusija dislokuos branduolinį ginklą galinčius nešti strateginius lėktuvus Kryme, antradienį pranešė vienas šaltinis gynybos ministerijoje, minint Maskvos įvykdytos to Juodosios jūros pusiasalio aneksijos pirmąsias metines. Pasak šaltinio, strateginiai raketnešiai Tu-22M3 bus pasiųsti į aneksuotą Krymą per kovinės parengties patikrinimą, kurio metu kai kuriuose šalies regionuose bus perdislokuota iki 40 tūkst. karių. Rusija praeitą savaitę pareiškė norinti iki 2016 m. dislokuoti tuos lėktuvus strategiškai svarbiame pusiasalyje, kuriame yra jos Juodosios jūros laivyno bazė. Sovietų Sąjungos laikais bombonešiai Tu-22 buvo laikomi Kryme, bet Maskva juos iš ten atitraukė, kai komunistinė valstybė subyrėjo, o Krymas tapo nepriklausomos Ukrainos dalimi. Antradienį pagrindiniame Krymo uostamiestyje Sevastopolyje vyko atminimo renginiai. Trijų dienų iškilmes Kryme trečiadienį vainikavo oficialaus pusiasalio prijungimo prie Rusijos minėjimai. Trečiadienį, kuris buvo paskelbtas nedarbo diena, visame pusiasalyje vyko patriotiniai koncertai ir fejerverkų šou.
Rytų Ukrainos separatistai gali nutraukti paliaubas
Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai grasina pasitraukti iš paliaubų dėl pakeitimų įstatymuose, numatančiuose jų kontroliuojamiems regionams savivaldą. Jų teigimu, tos pataisos susilpnino įstatymus, kuriais Donecko ir Luhansko sritims numatytas specialus statusas. Pasak separatistų lyderių, jei Kijevas nepakeis pozicijos, jie yra pasirengę atnaujinti kovos veiksmus. Ukrainos parlamentas antradienį priėmė du įstatymų projektus, numatančius didesnę autonomiją prorusiškų separatistų kontroliuojamiems rytiniams regionams. 450 vietų Aukščiausiojoje Radoje už abu įstatymų projektus balsavo daugiau nei 260 deputatų. Dokumentuose pirmą kartą nurodytos konkrečios teritorijos, kurioms bus suteikta savivalda ir kuriose rusų kalba turės pirmenybę prieš ukrainiečių kalbą. Teisės aktuose taip pat išdėstytos sąlygos, kurios turi būti įgyvendintos, kad pakeitimai įsigaliotų. Separatistų labiausiai netenkina sąlyga, jog pirmiausia jie turi surengti vietos rinkimus, kurie vyktų vadovaujantis Ukrainos įstatymais ir dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.
Vokietijos kanclerė ragina nepulti į neviltį
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog nėra priežasčių pulti į neviltį dėl Graikijos, nors įspėjo, kad Europos Sąjungos viršūnių susitikime vėliau šią savaitę sprendimas dėl šios šalies skolų krizės nebus rastas. „Jei žiūrėsime į tai, ką pasiekėme kelyje į Europos Sąjungą, nematau jokios priežasčių nuleisti rankas ar pulti į neviltį. Priešingai“, - sakė A.Merkel kreipimesi į Vokietijos parlamentą, kurį paskelbė prieš viršūnių susitikimą Briuselyje. „Visiškai aišku, jog negalima laukti, kad sprendimas bus rastas šį vakarą Briuselyje ar pirmadienio vakarą“, - sakė A.Merkel, turėdama galvoje kitą savaitę Berlyne numatytą jos susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Alexiu Tsipru. Tačiau „aš dalyvauju derybose - ir šiandienos, ir pirmadienio, ir daugelyje kitų vadovaudamasi nuostata, kad iš nuomonių skirtumų gali atsirasti vieninga pozicija“, sakė kanclerė. Ketvirtadienį prasidėjusiame dviejų dienų ES viršūnių susitikime A.Tsipras prašys pervesti Atėnams gyvybiškai būtinų lėšų, kad padėtų jo skolų slegiamai šaliai išvengti gresiančio grynųjų pinigų stygiaus.
Afrikoje – šiurpą kelianti albinosų medžioklė
Rytų Afrikos šalies Tanzanijos valdžia paskelbė karą raganiams, šalyje kilus taip vadinamųjų albinosų žudymo ir žalojimo bangai. Tanzanijoje, o ir kaimyninėse šalyse, tikima, kad šie genetine liga sergantys žmonės, tiksliau, jų kūnų dalys – pasakiškai vertingos. Albinizmas – tai genetiškai paveldima liga, kuriai būdingas pigmento melanino sintezės sutrikimas, dėl kurio odoje, akyse ir plaukuose nėra šio pigmento arba jo kiekis labai mažas. Tanzanijoje ši liga pasireiškia vienam iš 1,4 tūkst. gyventojų. Pasak ekspertų, dažnai tai yra įvaisos padarinys. Vidutiniškai pasaulyje albinosas gimsta vienoje iš 20 tūkst. šeimų. Ši policijos kampanija nukreipta prieš organizuotų nusikaltėlių, prekeivių žmonių dalimis ir žynių tinklą. 97 iš daugiau nei 200 suimtų asmenų jau stojo prieš teismą. Prieš kelias dienas šalies prezidentas Jakaya Kikwete pareiškė, kad „vykdomi išpuoliai prieš albinosus, kurių kūnų dalis raganiai naudoja kerams, yra pasibjaurėtini ir šaliai kelia daug sunkumų“. JT duomenimis, nuo 2000 m. Tanzanijoje buvo nužudyti mažiausiai 76 albinosai.
Vanuatu ištiko stichinė katastrofa
Vanuatu prezidentas Baldwinas Lonsdale'as pirmadienį pareiškė, kad pasaulio klimato pokyčiai buvo esminis veiksnys, leidęs susiformuoti superciklonui „Pam“, kuris smarkiai nuniokojo šią Ramiojo vandenyno salų valstybę. Ciklonas „Pam“ siaubė Vanuatu salas praeitą penktadienį ir šeštadienį, atnešęs smarkius vėjus, kurių greitis siekė 300 km per valandą, liūtis ir sukėlęs didelius vandenyno potvynius. Tačiau praėjus beveik savaitei oficialus aukų skaičius išlieka mažas – 11 žmonių. Ramiojo vandenyno salų valstybės sako labiausiai patiriančios klimato pokyčių padarinius, nes kylantis pasaulinio vandenyno lygis kelia pavojų kai kurių žemų salų išlikimui. „Per Vanuatu praslinkęs ciklonas buvo itin niokojantis“, – B.Lonsdale'as sakė Sendajaus mieste, kur jis dalyvavo vienoje Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje ir paragino suteikti jo šaliai humanitarinę pagalbą, prieš išvykdamas į Sidnėjų, iš kur jis grįžo į Vanuatu. Kaip nurodo pagalbos agentūros, sostinėje, turinčioje apie 45 tūkst. gyventojų, 90 proc. gyvenamųjų pastatų buvo apgadinti arba sugriauti.
Popiežius giria Nigerijos kunigų drąsą
Popiežius Pranciškus antradienį gyrė Nigerijos kunigų, nepabūgusių „Boko Haram“ islamistų smurto ir siekiančių megzti ryšį su musulmonų bendruomene, drąsą. „Kaip mes galime neprisiminti kunigų, religingų vyrų ir moterų, misionierių ir katekistų, kurie, nepaisydami neapsakomų aukų, niekada nepaliko savo avelių, o liko tarnauti joms“, – sakoma iš Argentinos kilusio popiežiaus atvirame laiške. „Norėčiau jums išreikšti savo širdingą padėką“, – sakė jis. Dideles teritorijas Nigerijos šiaurės rytinėje dalyje nuo 2009 m. užėmusi „Boko Haram“ islamistų grupuotė nužudė daugiau nei 13 tūkst. žmonių, nugriovė daugybę bažnyčių ir mečečių, 1,5 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Pasak popiežiaus, islamistų kovotojai yra „žmonės, kurie apsimeta esantys religingi, tačiau iš tiesų naudojasi religija, kad sukurtų ideologinį pagrindą savo iškreiptiems išnaudojimo ir žudymo interesams“. Pranciškus paragino šios Afrikos šalies Bažnyčią toliau „palaikyti susitaikymą, skatinti dalinimosi patirtis, išplėsti dialogo tiltus ir tarnauti silpniausiesiems bei atstumtiesiems“.
