Didžioji dalis vaikų, gyvenančių labiausiai praėjusių metų karinio konflikto paliestose Gazos Ruožo dalyse, rodo rimto emocinio streso ir traumos požymius, įskaitant dažną šlapinimąsi naktį ir pasikartojančius košmarus, pirmadienį paskelbė globalinė vaikų labdaros organizacija „Save the Children“.
Praėjusį rugpjūtį pasirašyta paliaubų sutartis užbaigė 50 dienų trukusius susirėmimus tarp Gazos kovotojų ir Izraelio pajėgų, per kuriuos, anot sveikatos sektoriaus pareigūnų, žuvo daugiau nei 2 100 palestiniečių, dauguma jų – civiliai. Izraelio pusėje gyvybių neteko 67 kariai ir 6 civiliai.
Izraelio oro antskrydžiai ir artilerinė ugnis su žeme sulygino tankiai apgyvendintas Gazos Ruožo dalis, dominuojamas islamistinio judėjimo „Hamas“, ir lėmė plataus masto namų, mokyklų ir kitų pastatų sunaikinimą. Savo ruožtu, „Hamas“ ir kitos kovotojų grupuotės iš Palestinos anklavo į Izraelio teritoriją paleido tūkstančius raketų ir padegamųjų bombų.
Oficialiais duomenimis, konflikto metu Gazos Ruože žuvo 551 vaikas, o dar 3 436 buvo sužeisti, kai tuo tarpu apie 1 500 neteko savo tėvų, skelbia „Save the Children“ atlikto tyrimo išvados. Daugiau nei 70 proc. labiausiai konflikto paliestose Gazos dalyse vis dar kenčia nuo reguliarių košmarų ir šlapinimosi į lovą arba gyvena pakartotinio smurto baimėje, o pusė nenori eiti į mokyklą, nes bijo palikti savo namus, teigia labdaros organizacija.
„Mes matėme, kaip sugriaunami mūsų namai. Aš verkiau, nes nuo pat mūsų gimimo turėjome ten savo prisiminimų ir svajonių. Mano nuotraukos, drabužiai, žaislai... Viskas dingę. Negaliu gyventi, jaučiu vien tik skausmą“, - organizacijai sakė viena 12-metė mergaitė.
Benamystė ir vis pasikartojantys smurto protrūkiai, kartu su milžinišku tėvų nedarbu ir ribota psichinės sveikatos pagalba, neleidžia vaikams atsigauti nuo patirtos karo traumos, teigia „Save the Children“.
Praėjus metams po konflikto namų vis dar neturi apie 100 000 Gazos gyventojų, o pagrindinės sveikatos įstaigų, vandentiekio ir mokyklų rekonstrukcijos dar nė neprasidėjo, teigia organizacija. Izraelis Gazos Ruožui įvedė blokadą po to, kai per 2006 m. rinkimus čia valdžią laimėjo islamistinis judėjimas „Hamas“, o statyboms reikalingų medžiagų pristatymas į teritoriją yra griežtai ribojamas nuo pat 2014 m. konflikto pabaigos. Resursų gabenimas yra toks lėtas, kad Jungtinės Tautos praėjusį mėnesį pranešė, jog tokiu tempu žalai pataisyti gali prireikti 30 metų.
Besitęsianti blokada ir konflikto atsinaujinimo grėsmė lėmė, kad vaikams Gazos Ruože sunku gyventi normalius gyvenimus, teigia „Save the Children“.
„Dauguma vaikų Gazoje išgyveno jau tris karus per pastaruosius septynerius metus, kurių paskutinis išsiskyrė savo brutalumu. Jie yra emociškai ir, kai kuriais atvejais, fiziškai palaužti“, - išplatintame pranešime teigia organizacijos vadovas Justinas Forsythas.
Iš 1,8 mln. Gazos Ruože gyvenančių žmonių beveik du trečdaliai jų yra priklausomi nuo vienos ar kitos formos humanitarinės pagalbos. Tai yra ilgiausiai veikianti Jungtinių Tautų paramos operacija, pradėta dar 1949 m.
Tačiau karo žaizdas jaučia ne tik Palestinos, bet ir kai kurie Izraelio vaikai. Nepaisant ugnies nutraukimo sutarties, kurios iš esmės visiškai laikomasi nuo jos pasirašymo pernai metais, islamistinės grupuotės Gazoje neseniai paleido savo raketas link Aškelono. Ant Viduržemio jūros pakrantės įsikūręs Izraelio miestas yra vos už 10 km (6 mylių) nuo Gazos Ruožo. Konflikto metu, šimtai raketų buvo paleista jo kryptimi ir jis buvo vienas labiausiai Palestinos kovotojų puolamų Izraelio miestų. Dauguma Aškelono gyventojų savo namuose turi slėptuves, kuriose slepiasi kiekvieną kartą, kai sirenų sistemos įspėja juos apie paleistas raketas.
Psichologė dr. Chaya Ben-Yosef dirba šio miesto Vaikų ir paauglių centre ir gydo jaunuolius, kenčiančius nuo potrauminio streso sindromo. Miesto gyventojai yra reguliariai puolami nuo pat 2008 m. – praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai „Hamas“, mirtinas Izraelio priešas, įtvirtino savo galią Gazoje.
