Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Geresnė oro kokybė ir naujos „oro apokalipsės“ grėsmė

03/20/2020 Aidas
pollution 2

Valdžios institucijoms nurodžius gyventojams likti namuose, Kinijos Hubėjaus provincijoje užsidarė fabrikai ir ištuštėjo gatvės – tokiu būdu siekiama sumažinti koronaviruso plitimą. Paaiškėjo, kad ši priverstinė izoliacija gali būti naudinga – virš galvos išvydome žydrą dangų.

Remiantis Kinijos ekologijos ir aplinkos ministerijos duomenimis, vidutinis „geros kokybės oro dienų“ skaičius praėjusį vasarį išaugo net 21,5 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Ir ne tik Hubėjaus provincijoje.

NASA ir Europos kosmoso agentūros išplatintose palydovinėse nuotraukose aiškiai matomas akivaizdus azoto dioksido – transporto priemonių, gamyklų ir pramonės įrenginių išmetamų dujų – emisijų mažėjimas didžiuosiuose Kinijos miestuose laikotarpiu nuo sausio iki vasario. Įprastai gerai matomas nuodingų dujų debesis, kybantis virš didžiųjų gamyklų, beveik išsisklaidė.

„Pirmą kartą matau tokį dramatišką sumažėjimą tokiame dideliame plote, kuris gali būti siejamas su vienu vieninteliu įvykiu, – sako NASA Goddardo kosminių skrydžių centro oro kokybės specialistė Fei Liu. – Visiškai nesistebiu, nes daugelis šalies miestų ėmėsi priemonių viruso plitimui sustabdyti.“

Panaši situacija stebima ir anglies dioksido (CO2) – išsiskiriančio, deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglį – emisijų atveju.

Oro užterštumą tiriančios organizacijos Energijos ir švaraus oro tyrimo centro (CREA) teigimu, laikotarpiu nuo vasario 3 d. iki kovo 1 d. dėl pastangų suvaldyti koronaviruso plitimą CO2 emisijos sumažėjo bent 25 proc.

Didžiausios teršėjos pasaulyje Kinijos kasmet išmetamo CO2 kiekis sudaro 30 proc. visų pasaulio emisijų, todėl net ir trumpalaikis tokio pobūdžio taršos sumažėjimas turi akivaizdų poveikį. CREA skaičiavimais, jis prilygsta 200 mln. tonų anglies dioksido – daugiau negu pusei metinės Jungtinės Karalystės CO2 emisijos.

„Nieko labiau dramatiško, kalbant apie emisijas, nei ši per vieną naktį suveikusi priemonė, man dar nėra tekę matyti,“ – sako CREA vadovaujantis analitikas Lauri Myllyvirta.

Visgi ekspertai įspėja, kad neverta per daug džiūgauti, jog viruso plitimui sustabdyti skirtos priemonės taip drastiškai akimirksniu sumažino Kinijos taršos lygį, nes šaliai vėl visu galingumu paleidus savo ekonomikos mechanizmą, išmetamų toksinių medžiagų kiekis gali būti didesnis nei iki epidemijos.

Mažėja anglies naudojimo apimtys

CREA teigimu, susitraukusi anglies ir plieno pramonė bei net 70 proc. sumažėjęs vidaus skrydžių skaičius sąlygojo emisijų mažėjimą. Tačiau lemiamas veiksnys šioje vietoje buvo drastiškai sumenkusios Kinijos anglies naudojimo apimtys.

Kinija yra didžiausia anglies gamintoja ir vartotoja pasaulyje – 2018 m. net 59 proc. šaliai reikalingos energijos buvo pagaminta, naudojant šiuos išteklius. Anglis naudojama ne tik Kinijos elektrinėse ir sunkiosios pramonės gamyklose – ji yra vienintelis šilumos šaltinis milijonams namų ūkių per visą šalį nusidriekusiose kaimiškose vietovėse.

Remiantis CREA atlikta WIND duomenų statistikos analize, didžiausios anglimi kūrenamos Kinijos elektrinės laikotarpiu nuo vasario 3 d. iki kovo 1 d. sunaudojo net 36 proc. mažiau anglies, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Didžiausi anglies vartotojai – anglimi kūrenamos elektrinės – labiausiai pajuto epidemijos poveikį, nes sumažėjo elektros energijos poreikis, – sako L. Myllyvirta. – Manau, kad visiems aišku, jog tai bus juntama dar keletą savaičių ar net mėnesių, nes ne mažesnį poveikį ekonomikoje pajuto ir paklausa.“

2017 m. prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo kovą su tarša priskirti trims pagrindiniams Kinijos „mūšiams“, todėl kitais metais buvo įsteigta Ekologijos ir aplinkos ministerija.

Remiantis praėjusiais metais „Greenpeace“ ir „AirVisual“ paskelbta ataskaita, ši politika labai pasiteisino, nes bendras taršos lygis Kinijos miestuose laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. sumažėjo net 10 proc.

Klimato aktyvistai mano, kad ši krizė galėtų suteikti Kinijai galimybę paspartinti žadėtas reformas.

„Labai palaikytume Kiniją, jei ji nuspręstų pasinaudoti šia proga ir pertvarkyti savo ekonomiką, atsisakyti senų metodų,“ – sako „Greenpeace East Asia“ vyresnysis patarėjas klimato politikos klausimais Li Shuo.

Geresnė oro kokybė galėjo išgelbėti 75 tūkst. gyvybių

Drastiškos priemonės, kurių Kinija ėmėsi bandydama sustabdyti koronaviruso protrūkį, drastiškai sumažino oro taršą, o tai galėjo išgelbėti dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių, teigia Stanfordo universiteto tyrėjas.

Stanfordo universiteto docentas Marshallas Burke`as teigia, kad geresnė oro kokybė galėjo išgelbėti nuo 50 000 iki 75 000 žmonių nuo ankstyvos mirties, rašoma CNN.

„Dėl šio ekonomikos sutrikimo sumažėjusi oro tarša Kinijoje greičiausiai išgelbėjo 20 kartų daugiau gyvybių Kinijoje, nei šiuo metu buvo prarasta dėl užsikrėtimo virusu šioje šalyje“, – teiga Burke`as.

30 metų vykdytas tyrimas, 652 miestuose, 24 šalyse ir regionuose šešiuose žemynuose, parodė, kad oro taršos padidėjimas yra susijęs su išaugusiu mirčių skaičiumi: kuo didesnis užterštumas, tuo dažniau miršta žmonės.

Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kasmet dėl smulkių dalelių užteršto oro poveikio miršta apie 7 milijonai žmonių. Remiantis Kinijos ekologijos ir aplinkos ministerijos duomenimis, vidutinis „geros kokybės oro dienų“ skaičius praėjusį vasarį išaugo net 21,5 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Ir ne tik Hubėjaus provincijoje.

„Tarša iš keršto“

Li Shuo teigimu, neramina tai, kad nuslūgus koronaviruso grėsmei, Kinija visą dėmesį sutelks į savo ekonomikos, kuri pastaruoju metu ir taip kentėjo dėl JAV ir Kinijos prekybos karų, paleidimą pilnu pajėgumu. Dėl to gali nukentėti aplinka.

„Gali būti imtasi įvairių ekonomikos skatinimo priemonių, pavyzdžiui, suteikiant Kinijos sunkiosios pramonės įmonėms lengvatinius kreditus, todėl antroje šių metų pusėje galimas taršos ir anglies dvideginio emisijų augimas,“ – priduria Li Shuo.

Grįžimo į įprastas vėžes poveikį, kartais galintį akimirksniu panaikinti bet kokią sumažėjusių emisijų naudą, Li Shuo vadina „tarša iš keršto“, o Kinijoje toks precedentas jau yra buvęs.

2009 m. Kinijos Vyriausybė, reaguodama į pasaulinę finansų krizę, ekonomikai paskatinti skyrė milžinišką 586 mlrd. JAV dolerių sumą, kurios didesnė dalis buvo panaudota didelio masto infrastruktūros projektams vystyti.

Tačiau per keletą metų smarkiai išaugęs gyventojų skaičius ir 2012–2013 m. žiemą įvykusi vadinamoji „oro apokalipsė“ sukėlė visuomenės pasipiktinimą, paskatinusį Kinijos Vyriausybę 2013 m. rugsėjį priimti pirmąjį nacionalinį kovos su oro tarša veiksmų planą.

Prezidentas Xi Jinpingas aiškiai pasakė, kad darbininkai ir gamyklos turi kaip įmanoma greičiau pradėti darbą, jei šalis nori išvengti dar didesnio ekonomikos smukimo.

Myllyvirta tikisi, kad Kinija pasimokė iš savo praeities. „Šiuose epizoduose iš tiesų buvo perlenkta lazda, – sako L. Myllyvirta, tuo pačiu įspėdamas apie visuomenės reakciją, jei dangus staiga vėl taptų pilkas. – Oro taršos sumažėjimas buvo labai aiškiai matomas, todėl jei tarša vėl išaugs dėl ekonomikos skatinimo priemonių, dėl to, kad sunkioji pramonė dirbs dar didesniais pajėgumais, norėdama atsigriebti už prarastą laiką, gali kilti visuomenės pasipriešinimas.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu