Liu Xiaobo buvo vienas garsiausių Kinijos politinių disidentų, tačiau jį pažinojusiems, jis kaip kurstytojas nepasirodė. Nobelio taikos premijos laureato manieros bei ramus balsas padėjo užmaskuoti jo pagrindinį tikslą – žmogaus teisių Kinijoje gerinimą.
„Manau, jog gyvenant diktatūroje ir norint būti išdidžiu bei nuoširdžiu žmogumi, privalu kovoti dėl žodžio laisvės bei žmogaus teisių. Kalėjimas yra tik to dalis, todėl negaliu dėl to skųstis,“ – teigė rašytojas bei aktyvistas 2007 metais.
Praėjusią savaitę, sulaukęs 61-erių Liu mirė Kinijos ligoninėje. Birželio mėnesį jis buvo lygtinai paleistas iš kalėjimo gydymuisi. Nepaisant pačio Liu norų bei tarptautinio spaudimo, Pekinas nesuteikė jam teisės gydytis užsienyje.
Kai Liu buvo paleistas iš kalėjimo dauguma jo draugų bei rėmėjų baiminosi, kad jam liko nebedaug laiko gyventi – komunistinė vyriausybė pavertė jį politiniu kankiniu.
„Nesvarbu ar tai buvo pasibaisėtina nepriežiūra, ar politinė žmogžudystė, jie įvykdė precedentų neturintį nusikaltimą. Nei viena kita pasaulio vyriausybė dar nebuvo leidusi Nobelio taikos premijos laureatui mirti kalėjime,“ – teigė Kinijos žmogaus teisių aktyvistas Hu Jia.
Pirmą kartą Liu kalėjo 1989 metais dėl pro-demokratiško judėjimo, kuris pasibaigė kruvinu susirėmimu Pekino Tiananmeno aikštėje. Vėliau buvo įkalintas dėl politinės reformos peticijos bei straipsnio apie Kinijos Taivano politiką, kuriame buvo išsakomos vyriausybei prieštaraujančios mintys.
Paskutinį kartą Liu buvo įkalintas 2009 metų gruodį dėl bendraautorystės sudarant politinių reformų bei žmogaus teisių manifestą. Už tai jis pelnė griežtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
2010 metais, vis dar kalėdamas, pelnė Nobelio taikos premiją už „ilgą ir taikią kovą dėl žmogaus teisių Kinijoje.“ Liu žmona „Twitter“ tinklalapyje rašė, jog išgirdęs šią žinią, Liu pradėjo verkti ir pasakė: „Tai skirta visiems Tiananmeno aikštės kankiniams.“
„Jo pastangos per pastaruosius 20 metų visuomenės nepakeitė, tačiau paveikė labai daug žmonių. Vis daugiau žmonių dalijasi jo pasaulėžiūra ir tampa drąsesniais. Manau, kad tai įrodo, jog jo pastangos yra vertingos,“ – teigė Liu Xiaobo žmona Liu Xia 2009 metais.
Įtūžęs Pekinas bandė nuslėpti naujienas apie Liu Nobelio premiją bei bandė boikotuoti apdovanojimus. Liu buvo įvardintas kaip paprastas nusikaltėlis, o premija vadinta Vakarų sąmokslu prieš Kiniją. Nors vyriausybė neleido nei Liu, nei jo atstovams išvykti iš šalies ir atsiimti apdovanojimo, renginio organizatoriai pastatė jo medalį bei įrėmintus žodžius tuščioje kėdėje.
Liu laimėjus Nobelio taikos premiją, didžiulė atsakomybė krito ir ant jo žmonos pečių, kadangi vyriausybė paskyrė jai namų areštą, sulaikė Liu rėmėjus bei įšaldė diplomatinius santykius su Norvegija.
Neturėdama beveik jokio ryšio su likusiu pasauliu Liu Xia susirgo depresija, kuri tik dar labiau pablogėjo, kai buvo įkalintas ir jos brolis.
„Ji nepasirinko tokio gyvenimo, tačiau dabar turi gyventi kančioje,“ – kalbėjo Hu.
Savo paties likimą Liu Xiaobo žinojo jau seniai. Jis teigė, jog bet kurio Nobelio taikos premiją gavusio kino laukia toks pat likimas kaip ir rusų fiziko, sovietų disidento Andrejaus Sacharovo, kuris premiją gavo 1975 metais.
„Jeigu Kinijoje koks nors disidentas taps Nobelio taikos premijos laureatu, tai bus didelė problema vyriausybei, - 2002 metais teigė Liu, - Tačiau jie negali įkalinti Nobelio taikos premijos laureato amžiams.“
