Sukanka 70 metų nuo tada, kai buvusi britų kolonija, tuo metu vadinta Britų Indija, padalinta į nepriklausomybę paskelbusius Indiją ir Pakistaną. 1947-ųjų rugpjūtį dėl tuo laikotarpiu vyravusios religinės įtampos (daugiausiai – tarp hinduistų ir musulmonų) žuvo apie milijonas žmonių bei prasidėjo didžiausia istorijoje žmonių migracija.
Antrajam pasauliniam karui išsekinus britus, nepriklausomybės siekis Indijoje pagreitį įgavo vedamas Indijos nacionalinio kongreso – pirmojo šalyje politinio judėjimo. Augant vietos musulmonų, tuo metu buvusių mažuma, nuogąstavimams, kad nepriklausomoje šalyje šie bus užguiti hinduistų, nutarta padalyti į dvi valstybes, kurių viena – Pakistanas – skirta musulmonams.
Atvėrus abi valstybes skiriančią sieną, Pakistane likę hinduistai ir sikai, o tuo pačiu – ir Indijoje likę musulmonai (iš viso – bent 12 milijonų žmonių), baimindamiesi religinio persekiojimo paliko savo namus persikėlė į kitą pusę.
Dėl šiuo laikotarpiu įsivyravusio smurto ir žudynių tarp bendruomenių žuvo maždaug milijonas žmonių. Po padalijimo tarp Pakistano ir Indijos kilęs konfliktas dėl Kašmyro regiono tęsiasi iki šiol.