Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos rebusą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities eksperte, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene.

Interviu su Katryna Marija Čiurlionis
Architektė, dizainerė Katryna Marija Čiurlionis sako, kad gimtojoje Čikagoje dėl pavardės dažniau sulaukia klausimo, kaip ją ištarti, o ne kaip ji susijusi su garsiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi. Visgi sąsajų yra – M. K. Čiurlionis ir K. M. Čiurlionis glaudžiasi po vienos giminės medžiu. Apie giminystę su genijumi, pastangas nepamesti lietuviškumo ir atrasti vietą meno pasaulyje, pasakoja Katryna.

Indrė Dalia Klimkaitė: „Su gerais ketinimais parašyta knyga negali palikti abejingų“
Mirjam Pressler – žydų kilmės vokiečių prozininkė, vertėja, reikšmingai prisidėjusi prie to, kad „Anos Frank dienoraštis“ šiandien yra žinomas bene visame pasaulyje. Daugiau nei 30 knygų vaikams parašiusios autorės romanas „Natanas ir jo vaikai“ 2020 metais pasirodė ir lietuvių kalba. Apie šio kūrinio vertimo iš vokiečių į lietuvių kalbą subtilybes bei knygos siužetą sutiko pasidalyti knygos vertėja Indrė Dalia Klimkaitė.

Knygos apie Adelę Dirsytę autorė Grasilda Reinys: „Mūsų laikais ypač reikia herojų!“
„Mūsų laikais ypač reikia herojų! Kadangi dirbu su vaikais, klausiu jų: kas yra jūsų herojai? Jie vardina sportininkus, kino, muzikos žvaigždes ir pan. O juk mes, Lietuvos istorijoje turime tiek daug herojų! Ir kol turime tų, kurie gali papasakoti apie šiuos herojus, reikia informaciją rinkti, ja dalintis. Nutariau pradėti nuo Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės“, – sako knygos „Adelė Dirsytė“ (išleido „Magnificat leidiniai“, 2020) autorė Grasilda Reinys. Išeivijos lietuvė, ateitininkė, besidarbuojanti pal. Jurgio Matulaičio misijoje Lemonte (Čikaga, JAV), sutiko pasidalinti mintimis apie Adelės Dirsytės asmenybę, papasakoti apie ką tik išleistą knygą.

Pandemija nesustabdė: ŠALFASS tęsia veiklą ir kuria ateities planus
Kaip paprastai rudenį, spalio mėn. 24 d. įvyko kasmetinis ŠALFASS suvažiavimas, tiesa, šiemet, kaip ir daugumos kitų organizacijų – nuotoliniu būdu per „Zoom“ konferencijų sistemą. Kalbiname stambiausios išeivijoje lietuviškos sporto mėgėjų Sąjungos ilgametį pirmininką Lauryną R. Misevičių, kuriam šiais metais teko nelengvas iššūkis toliau vesti šią organizaciją į priekį nepaisant visą pasaulį apėmusios pandemijos, kuri stipriai apribojo visų visuomeninių ar pelno nesiekiančių bendruomeninių organizacijų veiklą ir lėšų telkimą dabar.

JAV atstovas: teroristai gali pasimokyti iš Rusijos ir pandemijos
Rugpjūtį Lietuva uždraudė į šalį atvykti su „Hezbollah“ organizacija susijusiems asmenims ir šią organizaciją paskelbė teroristine. Padėkoti Vilniui už tokį sprendimą atvyko JAV ambasadorius Nathanas A. Salesas, kuris LRT.lt teigia, kad terorizmo grėsmė Vakaruose nemažėja – negalima atmesti, kad ateityje teroristai pasimokys iš Rusijos vykdomų disidentų nuodijimų, pandemijos ir pereis prie biologinių ginklų.

Kad ir kur būtum – visada liksi lietuviu
Amerikos filmų institute Los Andžele studijuojantis vilkaviškietis Saulius Lukoševičius sėkmingai vejasi savo svajonę. Neseniai tarptautiniame kino festivalyje „Rhode Island“ iš per 6,5 tūkst. festivaliui pateiktų filmų atrinkus 140 geriausių, tarp jų pateko ir 2 lietuvio darbai. Vienas Sauliui pelnė geriausio festivalio operatoriaus apdovanojimą.

Juvelyras–archeologas E. Babenskas: „Savo profesiniame gyvenime nekeisčiau nieko“
Juvelyras–archeologas arba kitaip – archeometalurgas – Evaldas Babenskas visiems linki tokio profesinio gyvenimo, kokį pavyko sukurti jam pačiam. Pokalbis su šiuo autentišku žmogumi, galimybė trumpam patirti jo realybės spalvas, leidžia prisiliesti prie gaivališkos energijos, kuri gimsta šio profesionalo viduje ir skatina veikti, kurti, tobulėti. Tai verčia susimąstyti, kad profesinis pašaukimas – ne mitas ir ne idėja fiks. Jis tarp mūsų. Tačiau veikti iš pašaukimo – reiškia ne tik mėgautis, bet ir sąmoningai priimant iššūkius išsaugoti vidinę motyvaciją tęsti tai, ką pradėjai.

Popiežius Pranciškus: „Išgyvenu didelio netikrumo metą“
Kovo pabaigoje popiežiui Pranciškui pasiūliau, kad dabar galėtų būti tinkamas metas kreiptis į anglakalbį pasaulį. Pandemija, smarkiai paveikusi Italiją ir Ispaniją, pasiekė Jungtinę Karalystę, JAV ir Australiją. Nieko nežadėdamas, jis paprašė atsiųsti keletą klausimų. Aš pasirinkau šešias temas, apie kiekvieną jų pateikiau po kelis klausimus, į kuriuos popiežius galėjo atsakyti, ar ne, kaip jam atrodė tinkama. Po savaitės man pranešė, kad jis, atsakydamas į klausimus, įrašė savo apmąstymus.

Nijolė Oželytė: Didžiausias Lietuvos pasiekimas – užaugusi laisva karta
Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė yra ir dažna viešnia mokyklose, universitetuose ir neformaliose erdvėse vykstančiuose susitikimuose su jaunimu. Drąsa, tiesmukumas ir veržlumas dažną nejučia priverčia krūptelti, skatina suklusti ir permąstyti tuos dalykus, kurie rodėsi esantys aiškūs. Šįkart su Nijole Oželyte kalbamės apie Nepriklausomybės trisdešimtmetį atšventusią Lietuvą, sovietmetį, laimę ir keliones.

Kas laukia medicinos ir žmonijos?
Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra, skelbia VGTU. Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė.

JAV ekspertas: turime keisti elgesį
JAV vertina, kad Baltijos šalys labiau rūpinasi savo saugumu ir remia amerikiečių poziciją konflikte su Iranu. Tačiau Europa per lėtai reaguoja į besikeičiančią saugumo situaciją pasaulyje ir tai kelia grėsmę, kad tuo pasinaudos priešiškai nusiteikusios valstybės. Todėl dabar JAV stengiasi užtikrinti, kad konflikto atveju išliktų patyrusi kuo mažesnius nuostolius. Tai išskirtiniame interviu LRT.lt sako Ronaldo Reagano instituto Vašingtone vadovas Rogeris Zakheimas.