Daugiau 
 

Irano prezidento rinkimai: viskas, ką reikia žinoti

05/19/2017 Aidas
world-3-2-e1495202553863

Gegužės 19 dieną, penktadienį, iraniečiai eina prie balsadėžių balsuoti pirmuose šalies prezidento rinkimuose nuo 2015 m. pasiekto istorinio branduolinio susitarimo, kai Teheranas sutiko palaipsniui sustabdyti savo branduolinę programą mainais į sankcijų šaliai panaikinimą. Nors to susitarimo ateitis tapo miglota, kai Jungtinių Valstijų vairą perėmė Donaldas Trumpas, bet, nepaisant jo vis aštresnės retorikos, Amerikos prezidentas kol kas nesiėmė jokių rimtų žingsnių link susitarimo atšaukimo.

Irano santykiai su tarptautine bendruomene jau kuris laikas yra pakibę ant plauko. Šiuo metu pareigas einantis šalies prezidentas Hassanas Rouhani išvedė Iraną iš aklavietės ir netgi dalyvavo tiesioginėse derybose su JAV, kai šaliai vadovavo Barackas Obama, sulaužydamas daugiau nei tris dešimtmečius vyravusį tabu. Apskritai vertinant, Irano užsienio politikos trajektorija į valdžią atėjus nuosaikių pažiūrų dvasininkui Rouhani smarkiai pasikeitė, tačiau naujas prezidentas gali sugrąžinti ją į senąją tėkmę.

Be to, Rouhani pralaimėjimas jo perrinkimo kampanijoje smogtų skaudų smūgį visiems šalies reformatoriams ir atgal į valdžią sugrąžintų griežtos politinės linijos šalininkus.

Svarbus metas

Rinkimai yra rengiami kritiniu metu Iranui: pastaraisiais metais, ypač po 2014-ųjų, kai šalies aukščiausiajam lyderiui, ajatolai Ali Khamenei, buvo atlikta skubi prostatos operacija, vis garsiau kalbama apie tai, kas galėtų tapti potencialiu jo įpėdiniu.

Ajatola turi galutinio žodžio teisę sprendžiant visus valstybinius reikalus Irane, tačiau, jam mirus, prezidentas turėtų lemiamą vaidmenį paskiriant būsimąjį lyderį, nors jo išrinkimo pareiga jam ir nepriklausytų. Khamenei pats buvo šalies prezidentu po 1980-ųjų, kai mirė tuometinis aukščiausiasis lyderis ir 1979 m. Islamo revoliucijos organizatorius ajatola Ruhollah Khomeini. Tuomet ekspertų taryba, atsakinga už Irano aukščiausiojo lyderio išrinkimą, paskyrė jį į šias pareigas kaip Khomeini įpėdinį.

Pagrindinis Rouhani oponentas dabartiniuose prezidento rinkimuose, griežtų konservatoriškų pažiūrų Ebrahimas Raisi, kaip manoma, taip pat turi didesnių ambicijų nei vien tik prezidentavimas. Per pastaruosius metus, jis buvo vadinamas pagrindiniu kandidatu po mirties pakeisti Khamenei. Nors ajatolos įgaliojimai smarkiai viršija tuos, kuriuos turi prezidentas, tol, kol jis yra gyvas, naujas prezidentas gali reikšmingai pakeisti politinį klimatą Irane.

Pagrindinės problemos

Išeities paieškos iš aklavietės, į kurią šalis pateko dėl savo branduolinės programos, buvo pagrindinis Rouhani kampanijos pažadas 2013 m. rinkimuose – kurį jis išpildė. Tačiau dabartiniai rinkimai taip pat yra laikomi liaudies referendumu dėl to, kaip jo su tarptautine bendruomene pasiektas susitarimas atsiliepė šalies ekonomikai. Rouhani pavyko stabilizuoti Irano ekonomiką ir sumažinti infliaciją, bet nedarbas išlieka aukštame lygyje, o jo oponentai kelia klausimus, ar jo administracija įdėjo pakankamai pastangų, kad atneštų apčiuopiamą ekonominę naudą.

Savo ruožtu, Raisi save pozicionuoja kaip „neturtingųjų kandidatą“, o jo kampanija yra sutelkta į ekonominius prioritetus, ypač „darbą ir orumą“.

Kaip veikia rinkiminė sistema?

Beveik bet kuris iš Irano kilęs suaugęs žmogus ar Irano pilietis gali pasiimti savo tapatybės kortelę, kelias pasines nuotraukas bei kitus būtinus dokumentus, nuvažiuoti į vidaus reikalų ministeriją Teherane ir užsiregistruoti kaip kandidatas. Tačiau pačiuose rinkimuose dalyvauti leidžiama toli gražu ne visiems. Sergėtojų taryba, galingas valdžios organas, sudarytas iš šešių dvasininkų ir šešių teisininkų, peržiūri kiekvieną kandidatūrą ir gali jas vetuoti. Politinė kompetencija ir lojalumas fundamentaliems šios islamiškos respublikos principams bei jos religijai yra tarp pagrindinių tarybos svarstomų klausimų atrenkant kandidatus.

Šiais metais, iš daugiau kaip 1 600 užsiregistravusių kandidatų, buvo priimtos tik šešios kandidatūros. Taip pat užsiregistravo ir daugiau kaip 100 moterų, tačiau nė viena nepraėjo veto proceso. Be Rouhani, kiti penki kandidatai šalies prezidento rinkimuose buvo jau minėtasis Raisi, Eshaqas Jahangiri, kuris yra Rouhani viceprezidentas, Teherano meras Mohammadas Bagheris Ghalibafas, ir palyginti menkai žinomi politikai Mostafa Agha Mirsalimas ir Mostafa Hashemi-Taba. Tarp tų kandidatų, kuriems buvo uždrausta varžytis su jais, yra buvęs griežtos pakraipos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas.

Ghalibafas pirmadienį pasitraukė iš rinkiminės kovos ir išreiškė savo palaikymą Raisi. Jahangiri taip pat pasitraukė antradienį, paremdamas Rouhani – jis kandidatavo daugiausiai tam, kad palaikytų savo viršininką televiziniuose debatuose ir susitikimuose su rinkėjais.

Oficialus kampanijos laikotarpis, prasidėjęs balandžio pabaigoje po Sergėtojų tarybos patvirtintų kandidatų sąrašo paskelbimo, tęsėsi iki šio trečiadienio. Nuo tos dienos iki penktadienio rinkimų draudžiama bet kokia tolimesnė agitacija.

Jeigu per pirmąjį prezidento rinkimų turą nė vienas kandidatas negaus absoliučios daugumos balsų, du daugiausiai balsų surinkę lyderiai varžysis antrame ture. Rinkimus ir balsų skaičiavimą stebi vidaus reikalų ministerijos administracinė taryba. Minimalus rinkėjų amžius yra 18 metų, o balsavimo teisę turi apie 55 mln. iraniečių.

Du pagrindiniai rinkimų favoritai

68-erių Hassanas Rouhani, reformatorių remiamas nuosaikių pažiūrų dabartinis prezidentas, yra buvęs vyriausiasis Irano branduolinio susitarimo derybininkas, taip pat 16 metų tarnavęs kaip Irano aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos sekretorius. Valdant ankstesniam prezidentui, Mohammadui Khatami, Rouhani buvo atsakingas už derybas su Vakarais dėl Teherano branduolinės programos. Jam pačiam atėjus į valdžią, Iranas sustabdė urano gryninimą ir pradėjo aktyviau bendradarbiauti su Tarptautinės atominės energetikos agentūros inspektoriais. Daugelį metų Rouhani taip pat buvo artimas Ali Akbaro Hashemi Rafsanjani, sausio mėnesį mirusio eksprezidento, sąjungininkas.

Rouhani dažniau yra vadinamas nuosaikiu, o ne reformistu, prezidentu. Tačiau jis taip pat yra aukšto rango dvasininkas su nepriekaištinga islamiškosios revoliucijos rėmėjo charakteristika, o taip pat yra dirbęs ajatolos Khamenei patarėju ir užėmęs itin svarbius postus parlamente bei vyriausybėje.

Gimęs 1948 m. nedideliame miestelyje Semnano provincijoje, Rouhani buvo vyriausias iš penkių vaikų savo „religingoje ir revoliucionieriškoje“ šeimoje, gyvenusioje kukliame name, apsuptame vynuogynų ir granatmedžių. Jo tėvas turėjo parduotuvę, o jo mama prisimena jį kaip ramų berniuką, kuris gerai mokėsi mokykloje, skaitė Koraną, ir mėgo plaukioti bei kopti po kalnus.

Mokslus jis tęsė Kumo mieste, dar vadinamame „musulmonų šiitų pasaulio Kenterberiu“, ir vėliau pasikeitė savo pavardę – kuri buvo Feridounas – kad apsisaugotų nuo slaptosios policijos persekiojimo, kai jis laikydavo pamaldas prieš šacho valdymą („Rouhani“ persų kalba reiškia „šventikas“). Skirtingai nei dauguma kitų dvasininkų prieš revoliuciją, jis studijavo teisę Teherano universitete (1990-aisiais jis gavo daktaro laipsnį iš Glazgo Kaledonijos universiteto už savo mokslinį darbą apie šariato teisės lankstumą Irano kontekste). Kurį laiką Rouhani praleido Paryžiuje kartu su ištremtu ajatola Khomeini ir Rafsanjani, o po revoliucijos įžengė į parlamentą. Per karą su Iraku 9-ajame dešimtmetyje, jis vadovavo nacionalinėms oro gynybos pajėgoms. 1986 m., kaip parlamento vicepirmininkas, jis dalyvavo slaptose derybose su JAV pareigūnais, dėl įkaitų išmainymo į ginklus.

1989 m., kai mirė Khomeini, o Rafsanjani tapo prezidentu, jis buvo paskirtas Irano aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos sekretoriumi. 2003 m., regionui nugrimzdus į neramumus po JAV invazijos į Iraką, jis tapo vyriausiuoju Irano branduolinės programos derybininku ir savanoriškai sutiko rengti derybas su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vokietija, galiausiai susitariant laikinai sustabdyti urano gryninimą.

Tuo tarpu 56-erių Ebrahimas Raisi yra Irano konservatorių sąjungininkas ir turtingiausios labdaros organizacijos musulmoniškame pasaulyje bei už švenčiausią Irano šventyklą Imam Rezą atsakingos organizacijos vadovas.

Visus praėjusius metus, Raisi buvo vadinamas pagrindiniu favoritu tapti Khamenei įpėdiniu. Kai kurie analitikai teigia, kad jis jau yra ruošiamas galimam jo pakeitimui, o pergalė prezidento rinkimuose nutiestų jam kelią į ajatolos pareigas. Tačiau pralaimėjimas, atvirkščiai, gali pakenkti jo galimybėms pakeisti Khamenei.

Jis visuomet dėvi juodą turbaną, tokiu būdu, pagal šiitų islamo teisę, parodydamas, kad yra tiesioginis pranašo Muhammado palikuonis. Raisi buvo tik ką pasiekęs pilnametystę per 1979 m. islamo revoliuciją, tačiau sparčiai kilo valdžios laiptais. 1988 m. vasarą jis jau buvo vienas iš keturių šariato teisėjų, pagarsėjusių masinėmis disidentų egzekucijomis.

Pastaraisiais metais jis ėjo Irano vyriausiojo prokuroro pareigas ir iki šiol užima svarbų postą teisminėje šalies sistemoje, kaip prasižengusių dvasininkų teismo pirmininkas. Jis yra vedęs griežtų konservatoriškų pažiūrų Khamenei atstovo rytinėje Rezavio Chorasano provincijoje dukterį.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu