Savaitgalį Turkiją ir Egiptą sukrėtusios žudynės, netikėtos net ir Vidurio Rytų standartais, paliko šias šalis vienas grumtis su jų centrinėse dalyse surengtų mirtinų išpuolių padariniais.
Stambule automobilyje padėtos bombos sprogimas bei mirtininko išpuolis netoli futbolo stadiono vienas po kito nusinešė mažiausiai 38 žmonių gyvybes ir sužeidė dar 155. Didžioji dalis žuvusiųjų buvo policijos pareigūnai. Tuo tarpu Kaire sprogimas pagrindinėje šalies krikščionių koptų katedroje pražudė mažiausiai 25 žmones ir sužeidė dar 49. Dauguma aukų - mišiose dalyvavusios moterys ir vaikai.
Šios atakos atskleidžia regiono šalių pažeidžiamumą, ir, abiem atvejais, leidžia tikėtis pakartotinių išpuolių. Turkijos pareigūnai dėl žiaurumų kaltina kurdų kovotojus. Tuo tarpu Egipte išpuolį greičiausiai surengė „Islamo valstybės“ ekstremistai. Tai reiškia, kad galime stebėti, kaip smurtas plinta iš uždarų sukilėlių kontroliuojamų teritorijų – Egipto atveju, iš Sinajaus pusiasalio, o Turkijos atveju, iš šalies pietryčių – į didžiuosius miestus.
Analitikų teigimu, kurdų surengtų atakų seriją, įskaitant kovo mėnesį įvykusį išpuolį Ankaroje, pražudžiusį 37 žmones, galima atsekti iki pernai metais žlugusio taikos proceso tarp Turkijos ir kurdų kovotojų. Vietoje derybų dabar Turkija ėmėsi griežtos karinės politikos ir vykdo specialiąsias operacijas šalies pietryčiuose.
„Nuo pat taikos proceso žlugimo, mūšis vis labiau persikelia į miestus pietryčių Turkijoje. Kai kurie rajonai buvo visiškai sunaikinti Turkijos kariuomenės taktikų“, - sako Gallia Lindenstrauss, Nacionalinio saugumo tyrimų instituto Tel Avive Turkijos reikalų specialistė.
Tuo tarpu kurdų kovotojai teigia, kad tokiomis jų atakomis miestuose, kuriuose taikomasi į saugumo pajėgas, bet neišvengiamai žūsta ir civiliai, siekiama atkeršyti už Turkijos kariuomenės vykdomas operacijas.
„Mes turime šimtus narių, pasiruošusių vykdyti mirtininkų atakas“, - žinių tarnybai „Reuters“ kovo mėnesį sakė Kurdistano laisvės sakalų (TAK) kovotojai. Tai reiškia, kad tol, kol tęsis susirėmimai šalies pietryčiuose, tol greičiausiai tęsis ir atakos Turkijos miestuose.
Užpuolikai paprastai yra Turkijos piliečiai, gyvenantys taikiniais tapusiuose miestuose arba šalia jų. Lindenstrauss tiki, kad taikos proceso atnaujinimas sustabdytų didžiąją dalį tų atakų, tačiau prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas eina priešinga kryptimi, bendradarbiaudamas su ultranacionalistais, bei siekdamas pakeisti Turkijos valdymo sistemą iš parlamentinės į prezidentinę, kas suteiktų jam daugiau galių. Pastaraisiais mėnesiais jis jau įsakė suimti kai kurias kurdų politines figūras ir prokurdiškos Liaudies demokratijos partijos lyderius, kuriuos jis kaltina ryšiais su už įstatymo ribų paskelbta Kurdistano darbininkų partija (PKK).
Turkija taip pat kenčia nuo „Islamo valstybės“ atakų – grupuotė birželio mėnesį surengė išpuolį Stambulo Atatiurko oro uoste, per kurį žuvo 45 žmonės, o dar šimtai buvo sužeisti. Bendra šių visų atakų įtaka šalies turizmui buvo akivaizdi, tačiau tai nesumažino Erdogano įtakos ir populiarumo rinkėjų tarpe.
Egipte, atvirkščiai, išpuolis krikščionių katedroje smogė stiprų smūgį prezidento Abdelio Fattah al-Sisi valdžiai. Mira Tzoreff, Egipto reikalų ekspertė iš Dayano centro Tel Avive, sako, kad yra tikimybės, jog ataką organizavo karinis „Musulmonų brolijos“ sparnas, tačiau ji taip pat turi „Islamo valstybės“ pėdsakų.
Ataka įvyko kaip tik tuo metu, kai Sisi spaudžia visa eilė politinių iššūkių, įskaitant prastėjančius santykius su Saudo Arabija, pagrindine jo režimo finansine rėmėja, konfrontacijas su „Musulmonų brolija“, sukilimus Sinajaus pusiasalyje, bei problemas su Egipto jaunimu, ypač milžinišku nedarbu.
„Jis yra labiau pažeidžiamas nei bet kuriuo kitu laikotarpiu nuo pat tapimo šalies prezidentu 2013-aisiais, - sako Tzoreff. – Negaliu prognozuoti, ar tai bus tas įvykis, kuris destabilizuos Egiptą, bet jeigu pažvelgsime į visas kliūtis, su kuriomis jis susiduria, matyti, kad tai kelia didelių problemų Sisi ir visam jo režimui bei vyriausybei. Jam teks peržiūrėti visą savo vidaus ir išorės politiką.“
„Jis turi imtis visko, kas įmanoma, kad nuramintų koptus, jis turi išspręsti jaunų žmonių problemas, bei rasti išeitį iš krizės su Saudo Arabija“, - pridūrė ji.
Nuotraukoje: Vienuolė Kairo koptų katedroje gedi žuvusiųjų per IS surengtą ataką
