Lietuviški „Sostų karai“, arba Kas nužudė Karigailą?
Neseniai ekranuose pasirodžius antrajam „Drakono namų“ (angl. House of the Dragon) serialo sezonui vėl grįžome į George‘o Martino „Sostų karų“ viduramžių fantazijos pasaulį. Nors šios knygos, pagal kurias sukurti serialai, yra fikcija, autorius gan smarkiai rėmėsi viduramžių istorijos epizodais, tokiais kaip Šimtametis bei Rožių karai ir Kryžiaus žygiai. Lietuvos viduramžių istorijoje taip pat netrūksta intriguojančių momentų.

Nuo Pono Byno nesėkmių iki Ralpho Laureno raudonųjų modelių
Aktoriai, dainininkai ir kiti gerai žinomi žmonės garsėja tuo, kad įvairiausiems hobiams išleidžia itin dideles pinigų sumas. Vienas daugiausiai investicijų reikalaujantis hobis – automobilių kolekcionavimas. Ekspertas kviečia pasidairyti po garsiausius pasaulio kolekcionierius ir jų išskirtines kolekcijas.

50 švyturių ir žagarėliais pagardinti protestai prieš sovietus: išeivio Danio palikimas
Daugeliui Lietuvoje negirdėtas, tačiau JAV ir Kanadoje žinomas inžinierius, išeivis Juozas Danys, traukdamasis nuo sovietinės okupacijos, su šeima išvyko į Kanadą. Čia jis ne tik pastatė daugiau nei 50 švyturių, sudarančių Šv. Lauryno vandens kelią, bet ir aktyviai puoselėjo lietuvybę, rengdavo Baltiečių vakarus, tapdavusius simboliniais protestais prieš Lietuvos okupaciją.

Prezidento Antano Smetonos dalyvavimas renkant aukas Lietuvai 1941–1942 metais JAV
2024 metai – tai vieno iš garsiausio kultūros ir visuomenės veikėjo, Lietuvos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) metai. Todėl nieko neturi stebinti, kai žiniasklaidoje vis pasirodo mažiau žinomos ar įdomesnės informacijos apie šią asmenybę. Tenka pastebėti, kad iki šiol dar nėra išsamiai aprašytas A. Smetonos gyvenimas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1941–1944 metais.  

Apie Venesuelon pasitraukusių lietuvių likimus
Ana Aušrelė Baronas de Zavadzkas prieš ketverius metus kartu su vyru, sūnumi Ricardo ir broliu Antonio repatriavusi iš Venesuelos į Lietuvą, pasidalijo savo šeimos istorija, kuri atspindi daugelio lietuvių, po Antrojo pasaulinio karo pasitraukusių į Venesuelą, likimus. Tai istorija, liudijanti šeimų dvigubos migracijos patirtis, kurias skiria 73 metai, istorinių, politinių ir ekonominių sąlygų pasikeitimas, įvairūs atradimai bei praradimai. Pokalbis su Venesuelos lietuve Ana Aušrele Baronas de Zavadzkas devintojo diasporos tyrėjų seminaro metu L. ir F. Mockūnų erdvėje, Vilniuje, pratęsė pokalbių VDU Pasaulio lietuvių universitete ciklą.

Lietuviškumo ženklai, menantys kadaise virusį gyvenimą
Šiomis dienomis sakoma, kad Detroitas – pats nesaugiausias JAV miestas. Tačiau šis prancūzų kolonistų įkurtas miestas kadaise laikytas pasaulio automobilių pramonės centru. Didžiulėse „General Motors“, „Chrysler“ ar „Ford“ gamyklose dažnai dirbdavo emigrantai, tarp kurių – ne vienas lietuvis.

Istorikams dovana – iš už Atlanto
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja.

Muziejus daro milžinišką darbą įveikiant režimų traumas, gydant žaizdas
Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne tik svarbus istorinis paminklas, bet ir gilių simbolinių reikšmių vieta, atspindinti rezistencinę dvasią.

Asmeninius herbus gali turėti ir moterys
Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, kairiojo kaspino vietoje, – trys sidabriniai raskilos lapai. Virš skydo – dvispalvis – sidabrinis ir žalias – surištas kaspinas.

100 mln. dolerių ir pagalba tūkstančiams tautiečių
Kovo 25-ąją suėjo 80 metų, kai buvo įkurta patriotiškai nusiteikusių JAV lietuvių vieninga šalpos organizacija – Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas (angl. United Lithuanian Relief Fund of America), sutrumpintai BALF. Fondas į Lietuvos istoriją įeina kaip lietuvių išeivijos stambiausia ir ilgalaikė filantropinė organizacija, šelpusi į bėdą pakliuvusius lietuvius visame pasaulyje.

Lietuvos laisvės kova bus pristatoma parodoje Vašingtone
Kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaroma paroda pavadinimu „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“. Kaip svarbu, kad ši paroda atidaroma Vašingtone, ir ką gi Amerikos žmonės galės joje išvysti, pasakoja dvi parodos organizatorės Ramunė Driaučiūnaitė ir Dovilė Lauraitienė.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas.