Tragiškas ir didingas Dariaus ir Girėno skrydis
„Lituanica“ lėktuvas, kuriuo skrido lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Nelaimė įvyko 0 val. 36 min. Lėktuvas sudužo be nusileidimo nuskridęs 6411 km, skrydis truko 37 val. 11 min. Abu lakūnai žuvo. Iki Kauno jiems buvo likę apie 645 km.

Rasos šventę įprasmino Rasos klausimai
2019 m. birželio mėn. 19 d., Lietuvos istorijos instituto istorikė Rasa Čepaitienė ragino valstybę ir visuomenę imtis 24-ių klausimų, pradedant „Kokia 1941 m. birželio sukilimo reikšmė ir kur dėti vertybinius akcentus?“ ir baigiant „Ko tylime?“

Namas, kuriame gyventa 1940-1941 metais
Apie  įvykius Kaune 1940-1941 metais prirašyta nemažai. Vieni gerokai pagrąžinti, apie kitus vis dar kalbama puse lūpų. Pabandykite suprasti įvykius pagal to meto dalyvių atsiminimus.

Neužmirštas ir nenugalėtas A.Kraujelis-Siaubūnas
Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad nebeveikiančiose Vilniaus Našlaičių kapinėse atrasti legendinio kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, Vilniaus universiteto archeologo dr.Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę - tai su ginklu rankose žuvusio partizano A.Kraujelio-Siaubūno palaikai.

Kas nutiko per didžiausią branduolinį incidentą JAV istorijoje?
Nors savo mastu ir pasekmėmis toli gražu neprilygo Černobyliui, 1979 m. kovo 28 d. įvykusi avarija Trijų Mylių salos branduolinėje elektrinėje Pensilvanijos valstijoje buvo didžiausias tokio tipo incidentas JAV istorijoje.

Diena, pakeitusi Antrojo pasaulinio karo eigą
Prieš 75-erius metus šią dieną pradėta įgyvendinti rizikinga, ilgai ruošta, tačiau puikiai sustyguota Sąjungininkų pajėgų operacija, leidusi perlaužti Antrojo pasaulinio karo eigą. 1944-ųjų birželio 6 dieną – taip vadinamą „D dieną“ – atidarytas antrasis karo Europoje frontas.

Viešbučių evoliucija per 100 metų
Šiandien keliautojai žino, kad atvykus į viešbutį juos pasitiks profesionalus aptarnaujantis personalas, kambaryje jie turės privatų vonios kambarį, išmaniąją televiziją, seifą, privatų barą, bevielį interneto ryšį,tačiau prieš šimtą metų viešbučio kambarys atrodė visiškai kitaip – beveik visų šių dalykų ten tiesiog nebuvo. Tarptautinis viešbučių tinklas „Hilton“ mini 100 metų ir pateikia esminius viešbučių istorijos raidos įvykius, visiškai pakeitusius šį verslą: nuo pirmojo šalto vandens krano iki kambario valdomo išmaniuoju telefonu.

Veiverių mokytojų seminarija
Lietuva yra turtinga savo istorija, žymiais žmonėmis, meno ir literatūros pasiekimais. Galime didžiuotis, kad augant Europos miestams mūsų kraštas taip pat neatsiliko, nors ir lėčiau, bet jame vis daugėjo miestų ir miestelių, o juose kūrėsi įstaigos žmonių tobulėjimui.

Keisčiausi tarpukario Lietuvoje veikę įstatymai
Parlamentarai kartais turi išties originalių įstatymų idėjų. Visgi didžioji jų dalis dažniausiai nevirsta galiojančiais teisės aktais. Žvelgiant į tarpukario Lietuvoje galiojusius įstatymus, kai kurių pavadinimai priverčia nusistebėti. Vis dėlto daug šių įstatymų savo laiku buvo logiški – keistai atrodo tik žvelgiant iš šių dienų perspektyvos. Jūsų dėmesiui – įdomūs Lietuvoje tarpukariu galioję įstatymai.

Kazimieras Būga kaip kalbininkas
Kazimieras Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas.  Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina - Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys gegužės 7-ąją vyko Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Sveikinimo žodį tarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, akcentavęs, jog „Aušra“ sutelkė visuomenės dalį, tą kritinę masę, kurios neužteko visiems kitiems valstybės kūrimo darbams atlikti. „Aušros“ darbus veikiai pratęsė tolyn ir smarkyn gausėjusi lietuviška periodinė spauda, originalūs mūsų rašytojų kūriniai, lietuviški vadovėliai ir kitokie leidiniai. Visa tai mes regime vykstant ir šiandien, tik mūsų visuomenės pilietinei, politinei ir kultūrinei raiškai formų atsiradę nepalyginamai daugiau, ir tai labai džiugina.“

Vyčio Kryžių – kaip didžiausią brangenybę saugojo ir tremtyje
Kovojusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę ir savos šalies idėją 2–3-iajame dešimtmečiuose ryžtas buvo įvertintas ne vienu apdovanojimu, deja, dalis jų pasimetė istorijos vingiuose. Mūšyje parodyta narsa paprastai įvertinama apdovanojimais. Lietuvos nepriklausomybės kovose už narsą kariai apdovanoti Vyčio Kryžiais, nepriklausomai nuo to, ar generolas, ar eilinis karys.