7 neįtikėtini faktai apie šv. Joną Paulių II
Prieš 100 metų gegužės 18-ąją gimęs Karolis Wojtyla – šv. Jonas Paulius II daugelio vadinamas neeiline asmenybe. Tai – ne tik popiežius, bet ir poetas, dramaturgas, filosofas, taip pat – keliautojas. Per savo pontifikatą jis aplankė 129 šalis (visų popiežių rekordas), o jo nukeliautas atstumas prilygsta trims kelionėms į Mėnulį. Apie šį popiežių žinome daug (o ši diena turbūt paskatins jo asmenybe pasidomėti dar labiau), tačiau ar esate girdėję apie šiuos neįtikėtinus faktus iš šv. Jono Pauliaus II gyvenimo?

Visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos valstybės Tarybos narys, Steigiamojo seimo atstovas, finansininkas, verslininkas, visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis gimė Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime 1886 m. birželio 25 d. Jo tėvai buvo turtingi ūkininkai – Motiejus ir Petronėlė Vailokaičiai. Šeima buvo gausi, kartu su Jonu dar augo broliai Juozas, Pranas, Antanas ir Viktoras, seserys Ona, Agota ir Petronėlė. Kur pirmuosius mokslo žingsnius žengė Jonas Vailokaitis yra kelios hipotezės. Vilma Bukaitė „Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920 – 1922 metų ) narių biografiniame žodyne“ teigia, kad Jonas Vailokaitis eksternu baigė gimnaziją, tačiau kuriais metais ir kokią gimnaziją straipsnyje nenurodyta.

Džocharo Dudajevo atminimas neišblės
Prieš 24 metus, 1996 metų balandžio 21, nutrūko trumpas, bet ryškus ir pilnas heroizmo didžio ir legendinio čečėnų didvyrio Džocharo Dudajevo gyvybė. Rusijos aukščiausioji karinė-politinė valdžia įvykdė teroristinį aktą prieš visos čečėnų liaudies demokratiškai išrinktą Čečėnijos Respublikos Prezidentą Džocharą Dudajevą. Tai buvo politinė žmogžudystė su tikslu sunaikinti Džocharo Dudajevo teisę atstovauti čečėnų liaudį.

Tiesa (nieko nenutylint) apie lietuvių ir žydų santykius. II dalis.
KAIP ELGĖSI LIETUVIAI IR KITOS TAUTOS ĮSIVERŽUS VOKIETIJAI ? O kaip gi galėjo elgtis tauta, kai 1940 birželį okupavę Lietuvą sovietiniai galvažudžiai, ėmė atiminėti žmonių bei valstybės namus, turtą, sugrūdo į kalėjimus 7 tūkstančius niekuo nenusikaltusių žmonių, vien dėl to, kad jie buvo inteligentai, šviesuoliai, mokytojai. Likus savaitei iki karo pradžios, Lietuvą sukrėtė dar vienas baisus įvykis– 21 tūkstančio žmonių tremtis į Sibirą. NKVD skleidė Lietuvoje gandus, kad netrukus bus dar vienas trėmimas. Niekas nesijautė saugus, visi gyveno baimėje. Tad Hitlerio įsiveržimą visi sutiko su palengvėjimu, kaip išvadavimą nuo sovietinio teroro. Lietuviai sukilo prieš nekenčiamą Stalino valdžią, šaudydami į sovietinius karius, skelbdami Vokietijai ir visam pasauliui, kad atkuria savo valstybę. Tik taip galima buvo tikėtis atkurti valstybę, nes kas gi duotų nepriklausomybę tautai, kuri dėl jos nekovoja?

Kiek gyvybių nusinešė epidemijos ir kokių pamokų žmonės neišmoko?
Istorikai spėlioja, kiek milijonų visame pasaulyje galėjo nusinešti epidemijos. Vis dėlto ekspertai tikina, kad istorija žmonių neišmokė. Trūksta higienos įpročių, ne visada laikomasi karantino taisyklių. Juodoji mirtis arba buboninis maras per dvi Europą nusiaubusias epidemijas nusinešė daugiau nei 70 milijonų gyvybių. Šiurpieji gydytojų kostiumai tapo vienu iš ligos simbolių. Gydytojai stengdavosi uždengti visas matomas kūno vietas, į snapą primenančią kaukę pridėdavo kvapniųjų žolelių. Nors tuomet nebuvo aišku, kaip susergama, gydytojai suprato, kad tam įtakos turi kontaktas su sergančiaisiais.

Nepriklausomybės apyaušris
Po 30 metų įdomu pavartyti dienoraštį, prisiminti, kaip prasidėjo istoriniai 1990 – ieji, Arklio metai. O prasidėjo jie visuotiniu atšilimu: ir gamtoje, ir politikoje. Naujuosius metus sutikome beveik be sniego. Vasario, kovo mėnesiais beveik kasdien buvo pliusinė temperatūra. O politikoje – visiškas atodrėkis. Visi jautėme Nepriklausomybės apyaušrį. Brėško ne tik prie Baltijos, bet ir virš Kremliaus, kurio vadovai jau nebegalėjo suvaldyti „perestroikos“. Sausio 11 dieną į Lietuvą atvykęs Sovietų Sąjungos vadovas jau nebesugebėjo sugauti Lietuvos komunistų spiečiaus. Kaip ir nebedrįso suteikti „internacionalinės pagalbos“ Rumunijos stalinistiniam diktatoriui N. Čaušesku, kuris Naujųjų metų išvakarėse buvo nuteistas ir sušaudytas su žmona. Vasario 7 d. Lietuvos TSR AT neteisėta paskelbia 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos stojimo į TSRS deklaraciją. Visuomenė džiūgauja, tarytum numetusi okupantų atvežtas grandines. Sausio 9 dieną Katedros aikštėje Sąjūdis surengia masinį mitingą Laisvei ir Nepriklausomybei remti. Žmonės nesitraukia nuo radijo aparatų ir televizorių, susidomėję seka Lietuvos ir pasaulio įvykius.

Vašingtone pagerbtas už Lietuvos laisvę žuvusio Samuel J. Harris atminimas
Lietuvos ambasada Vašingtone kartu su Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje vasario 29 d. šalia JAV sostinės esančiose Arlingtono kapinėse surengta JAV kariuomenės vyresniojo leitenanto, Lietuvos kariuomenės savanorio, žuvusio už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Samuel J. Harris (1896 – 1920) pagerbimo ceremonija, pažymint šimtąsias jo žūties metines.

Mokslininkai žmogų prikelia trečiam gyvenimui
Dar senovės Graikijos filosofai sakydavo, kad žmogus miršta du kartus – pirmą kartą tada, kai nustoja kvėpuoti, antrą – kai jo vardas istorijoje paminimas paskutinį kartą. Tačiau šiuolaikiniai istorikai ir archeologai turi galių žmogų prikelti ir trečiam gyvenimui, kad jis papasakotų savo gyvenimo istoriją dar kartą. Kaip jie tai padaro, pasakoja VU Istorijos fakulteto istorikas dr. Martynas Jakulis ir bioarcheologė dr. Justina Kozakaitė.

Petras Vileišis, palikęs neužmirštamus pėdsakus Lietuvių tautai
Tautinio atgimimo jaudulys, kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kasmet tolsta nuo mūsų kasdienybės. Išlieka tik ryškiausi paveikslai, įvykiai, veidai, dažniausiai nugulę į istorijos šaltinių puslapius, grožinės literatūros tekstus. Tačiau gyvai iškyla, kai agresyvėja kosmopolitinės idėjos, bandoma perrašyti istoriją, minimos sukaktys ir kt.

Atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“
2020 m. birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną – projektas „Misija Sibiras“ penktus metus iš eilės įgyvendins tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų (grįžo iš tremties / negrįžo / likimas nežinomas) skaitymų akciją, kurios metu bus siekiama įgarsinti kuo daugiau nuo sovietų represijų nukentėjusių Lietuvos gyventojų vardų.

Nauji tyrimai keičia Kernavės istoriją
Po trejus metus vykusių archeologinių kasinėjimų paaiškėjo, kad Kernavės istorija yra ne visai tokia, kokią iki šiol įsivaizdavome. Archeologai teigia, kad gyventojai iš slėnio Kernavėje išsikraustė ne dėl kryžiuočių antpuolių. Jų namus palaidojo piliakalnių nuošliaužos. Archeologas Rokas Vengalis teigia, kad geofiziniais prietaisais tyrė, kokią istoriją saugo giliai po žemėmis užkasta Kernavės dalis.

EP nariai smerkia bandymus keisti istoriją
Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.