Japonijos imperatorius Akihito pasakė retą per televiziją transliuotą kalbą tautai, kurioje išreiškė nuogąstavimus dėl savo sveikatos ir gebėjimo toliau eiti imperatoriaus pareigas, tokiu būdu paskatindamas gandus, jog 82-ejų monarchas planuoja atsisakyti sosto. 10 minučių trukmės vaizdo įraše imperatorius sakė trokštantis tvarkingo imperatoriškosios šeimos tęstinumo, tačiau nekalbėjo apie atsistatydinimą.
Visuomeninis Japonijos transliuotojas NHK praėjusį mėnesį pranešė, kad Akihito, kuriam anksčiau buvo atlikta širdies operacija ir gydymas nuo prostatos vėžio, ketina atsisakyti sosto per kelis ateinančius metus, tačiau tuomet jo atstovai tokius gandus paneigė. Jeigu imperatorius nuspręstų žengti tokį žingsnį, jis neturėtų precedento šių laikų Japonijoje – paskutinis Chrizantemų sosto atsisakęs monarchas tai padarė 1817 m., dar prieš pramonės perversmą.
Kažkada laikytas dieviškuoju asmeniu, Japonijos imperatorius dabar šalies konstitucijos yra apibrėžiamas kaip „žmonių vienybės simbolis“ ir neturi jokios realios politinės galios. Iki šiol nebuvo manoma, kad Akihito kada nors viešai paskelbs norintis atsisakyti posto, kadangi toks sprendimas gali būti interpretuotas kaip kišimasis į politiką.
Iš anksto įrašytoje kalboje tautai imperatorius sako: „Kai suprantu, kad mano fizinės galimybės tolygiai senka, nerimauju, jog man gali tapti sunku atlikti savo, kaip valstybės simbolio, pareigas iš visų jėgų, kaip tą dariau iki šiol. Kartais jaučiu įvairius suvaržymus, tokius kaip mano fizinės galimybės.“
Vis dėlto, jis neatmetė galimybės savo vardu paskirti regentą, kuris perimtų tas imperatoriškąsias pareigas, kurių jis nebepajėgtų atlikti. Jis taip pat davė suprasti, kad tokiu atveju imperatorius išlaikytų savo titulą.
„Įmanoma, kad regentas gali būti paskirtas“, - patvirtino jis.
Manoma, kad Akihito yra įsitikinęs, jog visiškas pasišventimas savo pareigoms yra būtinas imperatoriaus konstituciniam žmonių vienybės simboliui, teigia monarchijos ekspertai. Nuomonių apklausos rodo, kad didžioji dalis Japonijos žmonių pritaria imperatoriaus norui atsistatydinti, bet tam, kad jis galėtų tai padaryti, reikėtų tam tikrų teisinių pakeitimų.
Pirmadienį per televiziją parodyta imperatoriaus kalba yra vos antras kartas, kai jis tokiu būdu kreipiasi į savo žmones. Pirmą kartą tokią kalbą Akihito pasakė po katastrofiško žemės drebėjimo, mirtino cunamio ir branduolinės avarijos, smogusių šiaurės rytų Japonijai 2011 m. kovą.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe skubiai sureagavo į imperatoriaus kalbą, sakydamas, kad vyriausybė rimtai atsižvelgs į jo komentarus.
„Turint omenyje imperatoriaus pareigas, o taip pat jo amžių ir tų pareigų naštą, privalome ryžtingai įvertinti, ką galime teisiškai padaryti“, - sakė jis.
Kalbos, kad imperatorius gali atsisakyti sosto, sukėlė audrą tarp Abe atstovaujamų konservatorių, kurie nerimauja, jog debatai dėl imperatoriškosios šeimos ateities gali išsiplėsti į naujas diskusijas dėl galimybės leisti moterims paveldėti ir perduoti sostą, kam tradicionalistai smarkiai priešinasi.
Akihito pastaruoju metu po truputį mažino oficialių pareigų naštą, dalį jų perduodamas savo tiesioginiam įpėdiniui, 56-erių princui Naruhito. Pastarasis turi vieną dukterį; pagal Japonijos įstatymus, tik vyriškos lyties įpėdiniai turi teisę paveldėti Chrizantemų sostą, kuris po Naruhito atiteks jo broliui, princui Akishino, o tada jo dabar devynmečiui sūnėnui Hisahito.
Kiti konservatoriai taip pat nerimauja dėl to, kad politinės energijos sutelkimas į sosto atsisakymo procesą gali apsunkinti vyriausybės pastangas pertvarkyti šalies pacifistinę konstituciją, kurią daugelis laiko Japonijos gėdingo sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare simboliu.
Akihito sostą perėmė po savo tėvo Hirohito mirties, kurio vardu Japonija ir stojo į tą pražūtingą karą. Nuo to laiko jis siekė užgydyti konflikto Azijoje paliktas žaistas ir bandė priartinti monarchiją arčiau paprastų žmonių. Jau 28-erius metus šaliai tarnaujantis monarchas yra vadinamas moderniausiu Japonijos imperatoriumi: jis pirmas istorijoje vedė nekilmingą moterį (imperatorienė Michiko yra turtingo pramonininko duktė), su kuria susipažino teniso kortuose, o taip pat yra pripažinęs korėjietiškas imperatoriškosios šeimos šaknis, kam prieštarauja konservatoriai.
Pirmadienį per televiziją parodyta imperatoriaus kalba yra vos antras kartas, kai jis tokiu būdu kreipiasi į savo žmones. Pirmą kartą tokią kalbą Akihito pasakė po katastrofiško žemės drebėjimo, mirtino cunamio ir branduolinės avarijos, smogusių šiaurės rytų Japonijai 2011 m. kovą.
Nuotraukoje: Žmonės Tokijuje stebi imperatoriaus kalbą
