Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe sprendimas surengti išankstinius rinkimus atsipirko – valdančioji koalicija didele balsų dauguma iškovojo pergalę ir gavo daugiau nei du trečdalius iš 465 vietų parlamente, o Liberaldemokratų partija užsitikrino daugumą net ir be savo dabartinės koalicinės partnerės, „Komeito“ partijos, pirmadienį reporteriams sakė premjeras.
„Mums pavyko užsitarnauti galingą Japonijos žmonių paramą, smarkiai viršijančią mūsų tikslą“, - sakė Abe po sekmadienį įvykusio balsavimo.
Ši pergalė reiškia, kad jis gali tapti ilgiausiai valdančiu pokario Japonijos ministru pirmininku. Ekspertai prognozuoja, kad Abe pasitelks šią pergalę keičiant šalies gynybos strategiją ir ilgametę pacifistinę Japonijos poziciją.
„Mano skubiausia užduotis yra išspręsti Šiaurės Korėjos klausimą, – sakė premjeras reporteriams. – Tam prireiks griežtos diplomatijos.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu pasveikino Abe sekmadienio vakarą, CNN pranešė premjero administracija. Pokalbio metu abu lyderiai kalbėjo apie būtinybę susivienyti didinant spaudimą Šiaurės Korėjai.
Anksčiau šiais metais, dar labiau išaugus Šiaurės Korėjos grėsmei, Abe nustatė 2020-uosius kaip galutinį terminą pakeisti Japonijos konstituciją, kuri draudžia šaliai turėti nuolatinių ginkluotųjų pajėgų. Ketinimas keisti šalies konstituciją vertinamas prieštaringai šalies pokario tapatybės kontekste. Abe paskelbė išankstinius rinkimus tikėdamasis užsitikrinti dviejų trečdalių „superdaugumą“ parlamente, kas padėtų jam pasiekti savo tikslą ir pakeisti konstituciją.
Nors nacionalinis transliuotojas NHK dar sekmadienio vakare paskelbė užtikrintą Abe koalicijos pergalę, oficialūs rezultatai savaitės viduryje vis dar nebuvo paskelbti dėl taifūno „Lan“, kuris užkirto kelią rinkimuose balsuoti daliai gyventojų, ypač išorinėse šalies salose. Tačiau net jeigu jie balsuotų priešingai, tai nebeturės didesnės įtakos rinkimų rezultatams.
„Privalau priimti šią pergalę su nuolankumu, – sakė Abe, NHK paskelbus preliminarius rezultatus. – Rinkėjai suteikė mums, valdančiajai partijai, daugumą. Tai yra Japonijos žmonių balsas, raginantis mus stumti mūsų politiką į priekį ir parodyti rezultatus.“
Japonija pastaraisiais mėnesiais susiduria su vis didėjančiu priešiškumu iš Šiaurės Korėjos, labiausiai izoliuotai pasaulio šaliai surėmus ragus su Trumpo administracija dėl Pchenjano vykdomų branduolinės ir raketų programų. Prieš mėnesį režimas paleido dvi raketas virš Japonijos oro erdvės, įskaitant ir vieną balistinę raketą, tokiu būdu pademonstruodamas panieką Vašingtonui ir jo sąjungininkėms regione.
Tačiau Japonijos galimybės reaguoti į tokias provokacijas yra labai ribotos. Šalies konstitucija neleidžia Japonijos kariuomenei turėti didesnių puolamųjų pajėgumų. Konstitucijos 9-asis straipsnis sako, kad „žemės, jūros ir oro pajėgos, o taip pat kitas karinis potencialas, niekada negali būti plėtojamas šalyje“.
Kaimyninės šalys, nukentėjusios nuo japonų okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais, Abe ambicijas taip pat vertina su nerimu. Šis klausimas itin prieštaringai vertinamas ir pačioje Japonijoje, iki tokio taško, kad įstatymų leidėjai tiesiogine to žodžio prasme kibo vieni kitiems į atlapus diskutuodami šia tema 2015-aisiais.
Vis dėlto, pakeisti Japonijos konstituciją premjerui nebus paprasta. Net ir užsitikrinus stiprią paramą parlamente, šiam klausimui referendumu turės pritarti ir šalies gyventojų dauguma.
Na, o vienas pirmųjų Abe uždavinių dabar bus JAV prezidento pasitikimas pirmojoje jo oficialioje kelionėje į Aziją, planuojamoje kito mėnesio pradžioje. Trumpo sąjungininkai regione nerimauja, kad JAV lyderio kalbos apie pirmenybę Amerikai gali reikšti, jog jie nebegali pasikliauti JAV gynyba taip, kaip anksčiau. Kai kurie Japonijos politikai suskubo atkreipti dėmesį, kad tai yra dar viena paskata keisti konstituciją.
Abe investavo daug laiko ir pastangų užmegzti glaudiems santykiams su naujuoju Jungtinių Valstijų vadovu ir netgi tapo pirmuoju užsienio šalies lyderiu, susitikusiu su Trumpu, kai šis tik laimėjo prezidento rinkimus, o vasario mėnesį viršūnių susitikimo metu aplankė jo „Mar-a-Lago“ vilą, kur abu lyderiai sužaidė golfo partiją.
