Antradienį vykusių Jungtinių Tautų klimato derybų metu, Sirija pasirašė Paryžiaus klimato susitarimą, tapdama 196-ąja tai padariusia šalimi. Tai reiškia, kad dabar šiame sąraše nėra tik vienos valstybės: Jungtinių Amerikos Valstijų.
Prezidentas Donaldas Trumpas apie sprendimą atitraukti JAV iš susitarimo, kuriuo tikimasi sukurti globalinį įsipareigojimą kovoti su kylančia oro temperatūra ir klimato kaitos pasekmėmis, pranešė birželio 1 d. Baltųjų rūmų Rožių sode pasakytos kalbos metu. Trumpas šį susitarimą, kuris leidžia kiekvienai valstybei nusistatyti savo tikslus, pavadino „drakonišku“. „Aš buvau išrinktas atstovauti Pitsburgo, o ne Paryžiaus piliečius“, - tąkart pareiškė jis, paskatindamas kai kuriuos analitikus iškelti klausimą, ar prezidentas supranta, kad susitarime svarbiausias ne Paryžius, ir kad jis tiesiog buvo ten pasirašytas 2015-aisiais.
Iki šiol, Sirija ir Nikaragva buvo kitos dvi susitarime nedalyvaujančios šalys. Nikaragva jį pasirašė praėjusį mėnesį, o iš pradžių jam priešinasi dėl to, kad, šalies nuomone, susitarimas nepakankamai įpareigoja reikšmingai sumažinti globalines šiltnamio dujų emisijas.
Sirijos delegatė antradienį sakė, kad šalis perduoda savo pritarimą klimato susitarimui Jungtinėms Tautoms. „Dabar prie susitarimo yra prisijungusios visos šalys, ir JAV lieka labai izoliuota“, - sakė Safa Al Jayoussi, Libane veikiančios aplinkosaugos organizacijos „IndyAct“ direktorė.
Tačiau Baltųjų rūmų atstovė Kelly Love informavo, kad Jungtinės Valstijos savo pozicijos nekeis: „Kaip prezidentas sakė jau anksčiau, JAV atsitraukia [iš susitarimo], nebent mes iš naujo jį pasirašytume su naujomis sąlygomis, kurios būtų palankesnės mūsų šaliai.“
Po vasaros pradžioje Trumpo pasakytos kalbos, kitų šalių, įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos, lyderiai sakė, kad pakto sąlygos yra bendros visiems ir dėl jų nebus iš naujo deramasi.
„Gavus Sirijos pritarimą, nepalaužiamas globalinės bendruomenės įsipareigojimas vykdyti Paryžiaus sutartį yra akivaizdesnis nei kada anksčiau, – sako Paula Caballero, Pasaulio resursų instituto klimato kaitos programos direktorė. – Ryški JAV izoliacija turėtų suteikti Trumpui priežastį persvarstyti savo neapgalvotą sprendimą ir prisijungti prie likusio pasaulio kovoje su klimato kaita.“
Tačiau bent jau kol kas atrodo, kad prezidento Trumpo nebus tarp daugiau kaip 100 pasaulio lyderių, pakviestų į Paryžiuje kitą mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą dėl klimato kaitos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vadovaus šiam susitikimui, rengiamam gruodžio 12 d., žymint 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo metines. Jo metu bus pristatomi nauji aplinkosaugos projektai ir nauji finansavimo šaltiniai.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs vienas prancūzų diplomatinio korpuso pareigūnas sakė, kad į susitikimą bus kviečiami tų šalių lyderiai, kurios parodė „ypatingą įsipareigojimą“ Paryžiaus klimato susitarimui. Pakvietimas greitai bus išsiųstas ir Jungtinėms Valstijoms, tačiau tik „diplomatiniu lygmeniu“, pridūrė jis.
Renginio metu Macronas taip pat įteiks dosnias savo vardo stipendijas JAV klimatologams, kuriuos jis anksčiau pakvietė atvykti ir tęsti savo tyrimus Prancūzijoje.
Birželį, prezidentui Trumpui pareiškus, jog JAV atsitrauks iš 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo, nebent jam pavyks užtikrinti geresnes sąlygas Amerikai, Macronas į tai atkirto pasakydamas: „Kad ir kus mes gyventume, kad ir kas bebūtume, mes visi dalijamės ta pačia atsakomybe: ir vėl paversti mūsų planetą didžia“, tokiu būdu žaisdamas su paties Trumpo mėgstamais žodžiais, o taip pat pakvietė Jungtinėse Valstijose dirbančius mokslininkus atvykti į Prancūziją ir prisidėti sprendžiant su klimatu susijusias problemas, pasakydamas precedento neturinčią kalbą anglų kalba iš Prancūzijos prezidentinės rezidencijos.
Gruodį vyksiančiame klimato kaitos viršūnių susitikime laukiama apie 2 000 dalyvių, įskaitant nevyriausybinių organizacijų, labdaros fondų, bankų, verslų ir vietos valdžios atstovus. Prancūzija šį viršūnių susitikimą organizuoja kartu su Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio banku.
