Jis šiuos komentarus išsakė valstybės departamente pristatydamas kasmetinę pasaulio religinės laisvės ataskaitą, kaip to reikalauja 1998 m. priimtas Kongreso aktas. Ši ataskaita yra pirmoji, kurią sudarė Trumpo administracija, bei apima 2016-uosius metus.
Pasak Tillersono, Saudo Arabija turėtų „suteikti didesnę teisę į religinę laisvę visiems savo piliečiams“. Jis rėmėsi duomenimis apie musulmonų šiitų diskriminaciją ir išpuolius prieš juos, o taip pat apie kalėjimo bausmes už religijos atsižadėjimą, ateizmą, šventvagiškas kalbas ir kritiką Saudo Arabijos valstybinei islamo interpretacijai. Ši Persijos įlankos karalystė laikosi griežto musulmonų sunitų tikėjimo vahabizmo.
Ataskaita skelbia, kad Saudo Arabija pasitelkė antiteroristinius įstatymus, kad nubaustų ateistus ir musulmonus šiitus. Jungtinės Valstijos ir Saudo Arabija jau ilgą laiką yra artimos partnerės kovoje prieš terorizmą, o karalystė tapo pirmąja stotele per JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmąjį užsienio vizitą.
Tillersonas taip pat išskyrė kitą Persijos įlankos šalį, Bahreiną, teigdamas, kad ji „privalo nutraukti diskriminaciją prieš šiitų bendruomenes“. Reaguodama į šią kritiką, Bahreino užsienio reikalų ministerija sakė, kad Tillersono komentarai yra „nederami“ bei rodo „didžiulį faktų nesupratimą“. Ministerija paragino JAV valstybės departamentą prieš skelbiant tokius pranešimus aptarti tuos klausimus su karalyste tiesiogiai.
„Bahreino karalystės istoriją charakterizuoja koegzistavimas ir religinė harmonija“, - išplatintame pranešime teigia Bahreino URM, pridurdama, kad skirtingo tikėjimo Bahreino gyventojai, įskaitant šiitus, dirba valstybinėse pareigose, kaip pareigūnai, teisėjai, diplomatai ir kitų profesijų atstovai.
Tillersono teigimu, Turkijoje, kuri yra Jungtinių Valstijų sąjungininkė NATO, „valdžia ir toliau riboja tam tikrų religinių mažumų narių žmogaus teises“. Pavyzdžiui, amerikietis pastorius Andrew Brunsonas yra kalinamas Turkijoje nuo pernai metų spalio, kuomet buvo apkaltintas bendradarbiavimu su teroristine organizacija.
JAV valstybės sekretoriaus teigimu, religinė laisvė yra „naikinama“ ir Pakistane, o kaip pavyzdį jis pateikė išpuolius ir diskriminaciją prieš musulmonus ahmadijus – religinę mažumą, kurią Pakistano vyriausybė laiko nemusulmoniška.
Tillersonas taip pat pabrėžė, kad „Islamo valstybė“, sunitų ekstremistų grupuotė, kontroliuojanti tam tikras Irako ir Sirijos teritorijas, „yra akivaizdžiai atsakinga už genocidą prieš jazidus, krikščionis, bei musulmonus šiitus savo kontroliuojamose ar anksčiau kontroliuotose vietose“.
Tillersonas negailėjo kritikos ir Iranui, teigdamas, kad šalies vyriausybė yra nusistačiusi prieš religines mažumas, įskaitant krikščionis, o 2016-aisiais mirties bausme nuteisė 20 žmonių, apkaltintų „kariavimu prieš Dievą“. Irano užsienio reikalų ministerija trečiadienį atmetė šiuos kaltinimus, o jos atstovas spaudai Bahramas Qasemi pareiškė, jog JAV valstybės departamento ataskaita yra „nerealistiška, nepagrįsta ir šališka“. Jis patarė pačiai Jungtinių Valstijų vyriausybei imtis teisinių ir praktinių priemonių apsaugoti religinei laisvei savo šalyje, ypač užtikrinant, jog būtų gerbiamos musulmonų teisės, o ne teisti kitas šalis priklausomai nuo jų religinės laisvės statuso.
Be kita ko, Tillersonas išsakė pastabas ir Kinijai bei Sudanui. Kinijos vyriausybė esą kankina ir kalina tūkstančius žmonių dėl jų tikėjimo, teigė Tillersonas, atkreipdamas dėmesį į musulmonų uigūrų ir Tibeto budistų kančias. Tuo tarpu Sudane vyriausybė į kalėjimus uždaro ir gąsdina krikščionių dvasininkus bei užkerta kelią bažnyčių statymui ir griauna jau pastatytas, sakė jis.
Tillersono sprendimas asmeniškai pristatyti ataskaitą smarkiai skiriasi nuo to, kaip valstybės departamentas kovo mėnesį pristatė savo kasmetinę žmogaus teisių ataskaitą. Tuo metu valstybės sekretorius atsisakė tai padaryti asmeniškai, pamindamas ilgametę tradiciją, bei sulaukė kritikos, jog nepakankamai rimtai žiūri į žmogaus teisių situaciją pasaulyje.
