Trumpas prieš balsavimą paštu
Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad, jei lapkritį vykstant prezidento rinkimams bus balsuojama paštu, rinkimai sukels tiek problemų, kad pareigūnams galiausiai gali tekti balsavimą rengti iš naujo. Trumpas jau ne kartą sakė, kad, surengus balsavimą paštu, bus padaryta daug pažeidimų, nors įrodymais prezidentas nesirėmė. Per rinkimus Trumpas susirems su demokratų kandidatu Joe Bidenu, kuris šiuo metu apklausose pirmauja.

Demokratai nusitaikė į respublikonų rinkėjų balsus
Demokratai antradienį paskelbė Joe Bideną savo kandidatu į prezidentus, mesiančiu iššūkį dabartiniam valstybės vadovui Donaldui Trumpui lapkričio rinkimuose. „Ačiū jums visiems, tai labai daug reiškia man ir mano šeimai – ir pasimatysime ketvirtadienį!“ – pasibaigus balsavimui Bidenas pareiškė per tiesioginę interneto transliaciją.

Bideno pasirinkimas – Kamala Harris. Ką tai reiškia?
Antradienio vakarą JAV Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas pasirinko savo rinkimų partnerę ir kandidatę į viceprezidentės postą. Ja tapo Kamala Harris. Ši kandidatė nuo pat pradžių buvo laikoma viena realiausių pretendenčių, kuri galėtų sulaukti tokio pasiūlymo. Jos gyvenimo aprašyme – darbas JAV Senate, Kalifornijos generalinės prokurorės, taip pat San Francisko apygardos advokatės pareigos. Jos motina yra iš Indijos, o tėvas iš Jamaikos. Politikė turi daug patirties bendraujant su nacionaline žiniasklaida, atsižvelgiant į tai, kad ji kandidatavo į prezidentus ir buvo laikoma viena iš geriausius šansus turinčių kandidačių Demokratų partijos pirminiuose prezidento rinkimuose. Harris sulaukė daugybės demokratų pagyrimų už tai, kad pastaruoju metu vykstančiose masinėse demonstracijose po George`o Floydo mirties, ji aiškiai pasisakė už policijos reformas.

Išankstinis balsavimas prasideda: bet už ką balsuoti?
Iki prezidento rinkimų dienos liko mažiau nei trys mėnesiai. Tačiau realiai balsų atidavimas šiuose rinkimuose prasideda vos už mėnesio: rugsėjo 4 dieną Šiaurės Karolina pradeda siųsti išankstinio balsavimo biuletenius rinkėjams, negalintiems dalyvauti rinkimuose numatytą dieną. Pagaliau reikėtų susitaikyti su faktu, kad mes šioje šalyje nebeturime vienos rinkiminės dienos, ypač dabartinėje koronaviruso eroje. Rekordinis skaičius žmonių sako planuojantys savo balsą atiduoti iš anksto – paštu arba gyvai. Tai reiškia, kad kandidatams į prezidentus lieka mažiau laiko rinkiminėms kampanijoms.

3 iš 4 amerikiečių: kompanijos patikimesnės nei federalinė valdžia
Ketvirtadienį paskelbtos Axios/Harris apklausos rezultatai rodo, kad 3 iš 4 amerikiečių mano, jog privačios kompanijos per koronaviruso pandemiją buvo patikimesnės nei federalinė valdžia. Maždaug 75 procentai vartotojų sakė, kad apskritai „kompanijos buvo patikimesnės užtikrinant Amerikos funkcionavimą per pandemiją nei federalinė valdžia“, o net 81 procentas respondentų mano, kad stambiosios korporacijos „yra dar svarbesnės Amerikos ateičiai nei buvo prieš pandemiją“.

Kodėl federaliniai agentai siunčiami ne į visus miestus vienodai
Visai neseniai prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad išsiųs šimtus papildomų federalinių agentų į Čikagą ir Albukerkę (Naujasis Meksikas), be tų kurie jau yra dislokuoti Portlande (Oregonas). Ovaliojo kamineto susirinkime liepos 20-ąją jis sakė: „O kaip dėl Čikagos? Skaičiau apie savaitgalį žuvusių skaičių. Mes svarstome ir apie Čikagą, ir apie Niujorką. Pažiūrėkit, kas vyksta ten, kur valdžioje demokratai, itin liberalūs demokratai. Iš tiesų – radikalūs kairieji.“

Dažnėjantys susirėmimai prives prie „karo padėties įvedimo“?
Susirėmimai tarp protestuotojų ir federalinių agentų Portlande, Oregono valstijoje prikaustė viso pasaulio dėmesį. Viskas prasidėjo nuo gegužės 25 dienos, kai Mineapolyje policija nužudė juodaodį George'ą Floydą. Dėl šio įvykio protestuotojai beveik kiekvieną naktį išeina į gatves. Oregonas nėra išimtis: šis progresyvios politikos bastionas slepia gerokai tamsesnę praeitį nei būtų galima pamanyti – valstija anksčiau taip pat buvo susidūrusi su policijos brutalumu prieš afroamerikiečius.

Matematikas 2012 metais numatė dabartinius neramumus JAV
2012 metais Konektikuto universiteto matematikas, ekologas ir evoliucinės biologijos profesorius Peteris Turchinas pareiškė drąsią prognozę: 2020 metai Jungtinėse Valstijose bus chaotiški ir smurtingi. Ko gero, niekas dabar su juo neišdrįstų ginčytis: šie metai iš tiesų yra pilni sukrečiančių įvykių, nuo pandemijos iki riaušėmis virstančių protestų. Turchinas ne šiaip sau spėliojo, prognozuodamas 2020-ųjų problemas. 2012 metų straipsnyje, paskelbtame „Journal of Peace Research“, jis analizavo politinį smurtą JAV 1780-2010 metais, įskaitant riaušes, linčiavimą ir terorizmą. Jis aptiko dvi tendencijas. Pirmoji tendencija atskleidė ilgus taikos laikotarpius, perkertamus maždaug 200-300 metų trunkančio smurto suaktyvėjimo. Tai iliustruoja sąlyginai taiki 1800 pradžia, dideli neramumai to šimtmečio antrojoje pusėje, ir vėliau sekusi taika 1900-ųjų viduryje. Ant šios ilgalaikės tendencijos matomi mažesnio masto svyravimai, pasikartojantys maždaug kas 50 metų. Smurtas suaktyvėjo apie 1870-iuosius, 1920-uosius ir 1970-uosius metus. Pridedam dar 50 metų ir gaunam 2020-uosius.

Ar teisinga neberodyti filmų, kurie neatitinka šių dienų moralės standartų?
#Blacklivesmatter judėjimas išprovokavo daugybę įvairių iniciatyvų, kurios palietė skirtingas visuomenės gyvenimo sritis. Pramogos – ne išimtis. Vienas iš pavyzdžių – 1939 metų filmas „Vėjo nublokšti“, kuris neseniai buvo pašalintas iš „HBO“ kanalo. Toks sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų ir sukėlė diskusijų apie intervencijų į istorinio ir kultūrinio atminimo teisėtumą, pabrėžiant jog moralės ribos neretai yra sąlygotos tam tikro laikotarpio ir tik šiuolaikiniame kontekste atrodo smerktinai.

Atšauktas šių metų Čikagos maratonas
Čikagos maratono rengėjai pirmadienį paskelbė apie atšaukiamą šių metų renginį dėl koronaviruso pandemijos. 43-ą kartą rengiamas bėgimas turėjo įvykti spalio 11 dieną. Tai yra vos antras kartas per visą šių lenktynių istoriją, kai maratonas yra atšaukiamas.

Amerikiečiai daugiau išlaidauja
Ketvirtadienį paskelbto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnes nedarbo išmokas dėl koronaviruso gaunantys amerikiečiai išlaidavo daugiau, nei tuomet, kai dirbo. Šios išvados tik dar labiau sustiprina jau ir taip tvyrantį nerimą, kad nustojus mokėti šias nepaprastosios padėties išmokas, smarkiai sumažės vartojimas.

Paskutinis šansas deklaruoti mokesčius
Šį pavasarį išplitusi koronaviruso pandemija paskatino federalinę valdžią nukelti tipinę mokesčių deklaracijų pateikimo galutinę datą iš balandžio 15 į liepos 15 dieną. Šis žingsnis šiek tiek palengvino finansinę ir logistinę naštą mokesčių mokėtojams, išgyvenantiems nežinomybę dėl karantino, uždaromų mokyklų ir verslų. Tačiau dabar galutinė data sparčiai artėja ir yra jau ant nosies. Mokesčių mokėtojai iki šios datos privalo pateikti deklaracijas ar gauti termino pratęsimą, antraip jų laukia baudos. IRS tikisi apie 150 milijonų mokestinių įplaukų iš fizinių asmenų, o paskutiniais skaičiavimais jau sulaukė beveik 139 milijonų. Štai keli atsakymai į svarbiausius klausimus tiems, kurie dar nepateikė savo mokesčių deklaracijų.