Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba trečiadienį išplatino nutarimą, raginantį kuo greičiau paskelbti paliaubas Libijoje, bei pagrasino įvesianti sankcijas visiems, susijusiems su smurto proveržiu tarp priešiškai nusiteikusių kovotojų grupuočių. Kol kas nėra aišku, į kuriuos tiksliai asmenis bus nukreiptos minėtosios sankcijos.
Libijos ambasadorius JT pavadino šį nutarimą „svarbiu pasiekimu“, tačiau įspėjo, kad šaliai gresia „pilno masto pilietinis karas“.
Saugumo taryba šį nutarimą priėmė dėl vis daugėjančių susirėmimų tarp sukarintų grupuočių ir kariuomenės frakcijų. Paskutiniai susirėmimai buvo sutelkti tarptautiniame šalies sostinės Tripolio oro uoste, kuris dabar yra kontroliuojamas sukilėlių iš Misratos ir kitų miestų, veikiančių po „Libijos aušros“ vėliava. Tarp sukilėlių yra ir kelios islamistinės grupuotės.
Oro uostas buvo perimtas iš Zintane veikiančių sukilėlių rankų, nepaisant Egipto ir JAE įvykdytų oro antskrydžių, nutaikytų į su islamistais susijusias grupuotes.
Libijai taip pat gresia politinė suirutė – dvi pagrindinės šalies asamblėjos šiuo metu veikia dviejose skirtingose šalies dalyse, ir abi yra remiamos tarpusavyje besivaržančių ginkluotų grupuočių.
Trečiadienį JT Saugumo taryba vienbalsiai priėmė nutarimą, grasinantį įvesti tokias sankcijas kaip indėlių užšaldymas ir draudimai keliauti tarpusavyje kovojančių sukilėlių grupuočių lyderiams ir jų rėmėjams.
Tarybos teigimu, sankcijomis bus nusitaikyta į asmenis ir grupuotes, keliančius pavojų Libijos saugumui arba galinčius pakenkti politiniam pereinamajam laikotarpiui.
Nutarimu taip pat dar labiau sugriežtinamos jau egzistuojančias ginklų embargo sąlygos – nuo šiol bus reikalaujama išankstinio sutikimo parduodant ginklus šaliai ar juos į ją įvežant. Tačiau skeptikai abejoja, ar tos grupuotės apskritai žino apie šį JT Saugumo tarybos priimtą nutarimą, o jeigu ir žino, ar tai joms rūpi.
Didžiosios Britanijos ambasadorius Libijoje Michaelas Aaronas atsakė į vieną tokį klausimą „Twitter“ socialiniame tinklaraštyje: „Niekas nenori būti identifikuotas JT kaip atsakingas už tuos smurto aktus – tai tikrai bus veiksminga.“
Galbūt tai ir tiesa, ypač Libijos kontekste, kur sukilėlių grupuotės ir jų politiniai rėmėjai siekia įrodyti, jog būtent jie yra tie, su kuriais, kaip su „tikraisiais šalies atstovais“, turėtų bendradarbiauti tarptautinė bendruomenė – tiek karine, tiek politine prasme. Vis dėlto, Vakarai ne kartą aiškiai parodė, kad jie parems tik teisėtų rinkimų keliu išrinktas instancijas.
Libijos ambasadorius JT Ibrahimas Dabbashi trečiadienį įspėjo tarybą, kad situacija Libijoje „tapo dar sudėtingesne ir gali virsti didelio masto pilietiniu karu, jeigu mūsų veiksmai nebus kruopščiai apgalvoti ir išmintingi“.
Libijos vyriausybei iki šiol nepavyksta suvaldyti daugelio grupuočių, kurios 2011 m. sukilimo metu nuvertė Muammarą Gaddafį. Dabbashi teigimu, nuginkluoti tas grupuotes yra „gyvybiškai svarbu“. Ribotos vyriausybės galimybės atsakyti į teroristinių grupuočių išplitimą šalyje gali atverti kelią „grėsmei ne tik Libijoje, bet ir už jos ribų“, pridėjo jis.
Tuo tarpu JT specialusis pasiuntinys Libijai Tarekas Mitri sakė, kad situacija kelia „didžiulį susirūpinimą“.
„Teroristinių grupuočių plitimo grėsmė tapo realia. Jų buvimas ir veiksmai daugelyje Libijos miestų yra žinomi visiems“, - sakė jis.
JT savo nutarimą priėmė praėjus dviem dienoms po to, kai keli Libijos ankstesnio islamistų dominuojamo parlamento nariai vėl susirinko ir nubalsavo už laikinos šalies vyriausybės paleidimą.
Remiamas Misratos brigados, Generalinis nacionalinis kongresas (GNC) atsisako pripažinti valdžios perėmėją - Atstovų rūmus, kurie buvo išrinkti birželį ir yra dominuojami liberalų bei federalistų. Pastaroji instancija, kuri veikia Tobruke ir kurią pripažįsta tarptautinė bendruomenė, pavadino Tripolį veikiančias grupuotes „teroristinėmis organizacijomis“.
Libijos Atstovų rūmų įstatymų leidėjai anksčiau šį mėnesį nubalsavo už prašymą, kad JT įsikištų į šalyje besitęsiančias sukilėlių kovas.
Nuo to laiko, kai liepos mėnesį Tripolyje prasiveržė smurto banga, žuvo šimtai žmonių.
