„Brexit“ derybos, sausis

Jeigu manėte, kad „Brexit“ derybos jau iki beprotybės užsitęsė 2017-aisiais, tik palaukite jų tęsinio šiemet! Antroji atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos fazė prasideda sausį, Europos Komisijai gavus mandatą iš kitų bendrijos šalių-narių pradėti diskusijas dėl būsimų Didžiosios Britanijos santykių su ES.

Svarbiausia darbotvarkės užduotis bus susitarti dėl pereinamojo laikotarpio, kuris suteiktų visoms pusėms šiek tiek daugiau erdvės ir laiko tęsti derybas. Tačiau apsispręsti, kiek laiko šaliai reikės šioje „skaistykloje“, gali būti sunku. Britų premjerė Theresa May pageidautų dvejų metų, o ES nelinkusi skirti daugiau nei 21 mėnesio, nes toks laikotarpis sutaptų su bendrijos biudžeto kalendoriumi. Tačiau beveik visi analitikai mano, kad tam prireiks kur kas daugiau laiko.

ES taip pat nori, kad britų vyriausybė rinktųsi tarp laisvosios prekybos susitarimo, kuris apimtų prekybą produktais, kokį bendrija yra pasirašiusi su Kanada, ir asociatyvios narystės bendroje rinkoje, į kurią būtų įtrauktas ir keitimasis paslaugomis, kaip kad su Norvegija. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė nori išsirinkti tai, kas geriausia iš jų abiejų, ir pasisako už visiškai naujos sutarties formavimą.

Irano branduolinis susitarimas, sausio 15 d.

Ekspertai tikisi iki sausio vidurio jau žinoti, kaip rimtai JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasiryžęs peštis su Iranu ir tarptautine bendruomene dėl šalies branduolinės programos. Trumpas spalio mėnesį atsisakė patvirtinti 2015 m. daugiašalį susitarimą, pagal kurį Teheranas sutiko su griežtais savo branduolinės veiklos apribojimais mainais į sankcijų panaikinimą.

JAV lyderis yra sakęs, kad Kongresas arba JAV sąjungininkės turėtų užtaisyti „rimtas“ susitarimo spragas, arba jis jį „panaikins“. Senatas paskelbė nesiimsiantis šio reikalo, o Vašingtono sąjungininkės tvirtina, jog dėl 2015 m. susitarimo iš naujo derėtis nebegalima.

Jeigu Trumpas atsisakys pasirašyti šešių mėnesių laikotarpio prezidentinį įsaką, kurio galutinis terminas sueina sausio 15 d., tuomet ir vėl įsigalios su Irano branduoline veikla susijusios sankcijos, ir JAV tokiu būdu pažeis tarptautinį susitarimą. Kitos šalys-signatarės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją, Rusiją ir Kiniją, tada turės nuspręsti, ar toliau laikytis susitarimo be JAV, ar leisti jam žlugti. Bet kuriuo atveju, Trumpo administracija tokiu būdu žengtų labai reikšmingą žingsnį link atviros konfrontacijos.

Vidurio Rytų taikos procesas, vasaris

Prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris vasarį turi pateikti savo planą Vidurio Rytų taikos procesui. Šio tikslo iki šiol nepavyko pasiekti ilgam sąrašui politikų, tad tai bus sunkiai įgyvendinama užduotis 36-erių politikos naujokui.

Tačiau vilties yra. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu jaučia palankumą Trumpui ir gali būti linkęs suteikti tokių nuolaidų, apie kurias ankstesnės JAV administracijos nė nebūtų galėjusios pasvajoti. Galingas, bet ne visuomet prognozuojamas Saudo Arabijos kronprincas Mohamedas bin Salmanas taip pat yra linkęs į tradicijų laužymą, ir jau bendradarbiauja su JAV ir Izraeliu prieš bendrą priešą Iraną.

Tačiau labiausiai tikėtina, kad Kushnerio plano rezultatas bus toks, kuris neišpildys daugumos palestiniečių lūkesčių turėti savą nepriklausomą valstybę, kitoms šalims spaudžiant Palestiną sutikti su bet kuo, kas jai bus siūloma, kol Izraelis ir jo partnerės rengiasi galimam konfliktui su Teheranu ir jo sąjungininkėmis.

Žiemos olimpinės žaidynės, vasario 9 d.

Žiemos Olimpiada Pietų Korėjoje bus ne tik globalinis sporto festivalis, bet ir trapios taikos regione išbandymas. Jeigu žodinis karas tarp Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno bus numalšintas, Olimpiada gali tapti santykių atšilimo pradžia. Seulas jau yra iškėlęs pasiūlymą atidėti jungtines karines pratybas su JAV olimpinių žaidynių metu, potencialiai atveriant kelią dialogui.

Tačiau jeigu abu lyderiai ir toliau kaitins globalinę situaciją, yra rizikos, kad Kim Jong-unas gali siekti sugadinti ilgai planuotas Pietų Korėjos žaidynes nauju branduoliniu arba balistinių raketų bandymu arba kitokia provokacijos forma. Tai gali padidinti įtampą Korėjos pusiasalyje.

Beje, įdomu tai, kad pačioje Olimpiadoje mūsų laukia istorinė akimirka – Nigerijos bobslėjaus moterų komanda, kurią sudaro Seun Adigun, Ngozi Onwumere ir Akuoma Omeoga, užsitikrino kvalifikaciją žiemos olimpinėse žaidynėse. „Tai nerealu, – sakė Adigun. – Nigerija dar niekada nebuvo nieko atsiuntusi į Žiemos Olimpiadą. Visa šalis labai laukia, kad pamatytų, kas dabar nutiks.“

Rusijos prezidento rinkimai, kovo 18 d.

Rusija neatsitiktinai rengia prezidento rinkimus kovo 18 dieną – tai taip pat yra ir Krymo aneksijos metinės. Kas juos laimės, niekas neabejoja nuo to laiko, kai Vladimiras Putinas patvirtino sieksiantis dar vienos šešerių metų kadencijos. 2024-aisiais jis Rusijai bus vadovavęs jau 24-erius metus. Nors rimtesnio iššūkio Putinui niekas nemes, ekspertai teigia, kad per laikotarpį iki rinkimų gali prasiveržti paprastų rusų nepasitenkinimas nesikeičiančia padėtimi – pastaraisiais metais gyvenimo standartų gerinimas šalyje prezidentui nebuvo toks svarbus, kaip vėlimasis į karus užsienyje.

Karališkosios vestuvės, gegužės 19 d.

Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos gerbėjai jau laukia pavasario, kai princas Harry ves savo sužadėtinę Meghan Markle. Karališkosios vestuvės vyks Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje, o viso pasaulio transliuotojai sieks įamžinti akimirką, kai į karališkąją šeimą bus priimta amerikietė aktorė.

Princui Harry tai reikš naują titulą, ir stebėtojai jau lažinasi, kad pora po vedybų greičiausiai taps Sasekso kunigaikščiu ir kunigaikštiene. Tradicija skelbia, kad karališkosios šeimos nariai vyrai savo vedybų dieną iš monarcho gauna titulą, o Sasekso kunigaikščio vieta šiuo metu kaip tik ir yra laisva.

Pietų Sudano krizė, liepos 9 d.

Baigiasi Pietų Sudano prezidento Silvos Kiiro mandatas, o šalies parlamentas taip pat baigia savo kadenciją pagal pereinamojo laikotarpio konstituciją, paliekant potencialiai pavojingą galios vakuumą. Kol kas nėra jokių požymių, kad Pietų Sudanas būtų pasirengęs naujiems rinkimams – opozicija vis dar yra tremtyje, ir praktiškai nededama jokių pastangų vykdyti 2015-ųjų taikos susitarimą, kuris laikinai įšaldė šalies pilietinį karą. Yra didelė tikimybė, kad konfliktas ir vėl užsiliepsnos šalyje, kurioje 7,6 mln. žmonių yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos dėl dešimtmečius trukusio konflikto ir korumpuoto valdymo.

Brazilijos prezidento rinkimai, spalio 28 d.

Brazilija sieks rasti kelią iš šalį purtančių politinių skandalų bei korupcijos per šalies laukiančius prezidento rinkimus. Tai bus pirmas visuotinis balsavimas Brazilijoje po to, kai Michelis Temeras laikinai perėmė šalies prezidento postą po Dilmos Rousseff apkaltos ir nušalinimo.

Pačiam Temerui taip pat buvo iškelti rimti kaltinimai korupcija, ir nors jis išvengė nušalinimo, jo populiarumo reitingai yra rekordiškai žemi ir siekia vos vienaženklį skaičių. Dabartinis visuomenės favoritas yra buvęs prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva, bet jis dar nėra patvirtinęs, kad dalyvaus rinkimuose – galimai dėl to, kad jo laukia nuosprendis byloje dėl pinigų plovimo ir kyšininkavimo. Jeigu nuosprendis jam bus patvirtintas, jis į rinkimus kandidatuoti negalės.

JAV vidurio kadencijos rinkimai, lapkričio 6 d.

Istorinė demokrato Dougo Joneso pergalė Senato rinkimuose Alabamoje leido iš anksto pažvelgti į mūsų laukiančius nacionalinius susirėmimus JAV vidurio kadencijos rinkimuose, kuriuose rinkėjams teks užduotis perrinkti visus 435 Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato.

Vidurio kadencijos rinkimai dažnai yra laikomi visuomenės verdiktu prezidentui, o Donaldo Trumpo rekordiškai žemi populiarumo reitingai ir demokratų pergalė Alabamoje gali reikšti, kad „mėlynajai“ partijai pavyks atsikovoti prarastas pozicijas. Tiesa, jeigu dar visai įmanoma, kad demokratai užims Atstovų rūmus, jei tik visuomenės nepasitenkinimas Trumpu išliks pakankamai stiprus, tai Senate jie susiduria su aritmetiniais sunkumais. Iš 33 atsilaisvinsiančių vietų, demokratai ir jų sąjungininkai gina 25. Norėdami laimėti daugumą Senate, jie turės stoti į rimtą kovą ir išplėšti pergales bent dviejose „respublikoniškose“ valstijose – Arizonoje, Misisipėje, Nebraskoje, Nevadoje, Tenesyje, Teksase, Jutoje arba Vajominge.