Mojuodamas šalies vėliava Arnoldas Kayira negailėjo prezidentui Paului Kagame pagyrų už milžiniškos pokyčius, kurių metu šalis iš šiurpaus karo ir genocido lauko pavirto į turistus viliojantį ir finansiškai klestintį kraštą.

„Jis mus išgelbėjo. Aš balsuosiu už jį, nes dėl jo šalyje įvyko milžiniška pažanga,“ – teigė Kayira.

Ne visi taip džiūgauja dėl idėjos, jog Kagame gali savo 17 metų trukusią kadenciją pratęsti dar 7 metais. Jungtinės Valstijos bei Europos Sąjunga skundėsi, jog Kagame elgiasi lygiai taip pat, kaip ir dauguma kitų Afrikos tautų lyderių, kurie nuolatos kenkia demokratijai ir įteisina konstitucijos pataisas, kurios užtikrina, kad valdžia liks jų rankose.

Kagame į valdžią pateko 2000 metais, kai su tutsių kariais nuvertė hutų vyriausybę ir nutraukė brutalias, hutų vykdytas žmogžudystes. Nuo tada nedidelėje Rytų Afrikos šalyje smarkiai sumažėjo nedarbingumo ir skurdo lygis, suklestėjo prekyba, technologijos bei turizmas. Kasmet šalyje apsilanko daugiau nei 1 milijonas turistų. Prognozuojama, jog šiemet šalies ekonomika paaugs 7 procentais. Taip pat smarkiai sumažėjo motinų, naujagimių ir vaikų mirtingumas, vidutinės pajamos išaugo nuo 100 dolerių per metus iki 1900 dolerių, o 95 procentai populiacijos turi interneto prieigą.

Tarptautiniais standartais Ruanda vis dar yra tarp skurdžiausių pasaulio tautų. Tačiau dauguma Kagame rėmėjų tikina, jog prezidentas dar labiau pagerins ekonomiką ir žmonių gyvenimus.

„Balsas už Kagame yra balsas už raidą,“ – kalbėjo Kayira.

Prezidento politiniai oponentai bei žmogaus teisių grupuotės tvirtina, jog Kagame užsakinėja atakas prieš savo politinius varžovus bei stengiasi slopinti priešiškas idėjas.

„Bandydamas apriboti Ruandos politikos konkurencingumą ir išlikti valdžioje, Kagame nuolatos naudoja teiginius apie genocido prevenciją,“ – kalbėjo Kenyattos universiteto politinių mokslų profesorius Peteris Wafula Wekesa.

„Visus šiuos metus Kagame ir jo partija nuožmiai kovėsi su savo politiniais varžovais. Spaudoje nuolatos pasirodo pranešimai apie nužudytus, pradingusius ar įkalintus Kagame konkurentus,“ – kalbėjo Wekesa.

Prieš rinkimus vyriausybė uždarė du nepriklausomus laikraščius, o žurnalistai pradėjo bėgti iš šalies.

„Kritikuoti ar priešintis Kagame yra tikras tabu. Mums reikia laisvos šalies, kurioje žmonės galėtų nebijodami išreikšti savo mintis. Žmonės buvo areštuoti bei nužudyti vien už tai, kad pasakė tai, ką galvojo. Už Kagame nebalsuosiu, balsuosiu už pokyčius,“ – kalbėjo Wekesa.