Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) trečiadienio rytą patvirtino naują įstatymą, įpareigojantį akcijų biržoje dalyvaujančias kompanijas atskleisti uždarbio skirtumą tarp vyriausiųjų jos vadovų ir darbuotojų.
Vadovų uždarbis jau yra viešinamas oficialiose kompanijų ataskaitose, tad vienintelė naujiena yra ta, kad dabar įmonės privalės pateikti ir informaciją apie vidutinius savo darbuotojų užmokesčius. Tuomet tas skaičius bus lyginamas su jų vadovų vidutinio užmokesčio lygiais. Įstatymas įsigalios nuo 2017-ųjų, o pirmosios finansinės ataskaitos bus išleistos tų metų pavasarį.
Naujasis reikalavimas buvo priimtas rezultatu 3-2. Komisijos nariai Danielis Gallagheris ir Michaelas Piwowaras, abu respublikonai, susilaikė. Tuo tarpu komisijos narė Kara Stein, balsavusi už šį įstatymą, sakė, kad paviešinti duomenys bus „vertingi“ investuotojams ir geriau padės suprasti, kaip kompanijos valdo savo žmogiškąjį kapitalą.
Tačiau Gallagheris pasiskolino frazę iš teisėjo Antonino Scalia, ir pavadino reikalavimą viešinti uždarbio atotrūkį „visiška nesąmone“. Tiek Gallagheris, tiek Piwowaras sakė, jog nėra jokių įrodymų, kad atlyginimo atotrūkio paviešinimas atneštų kokios nors naudos akcininkams, o investuotojai jau turi užtektinai duomenų, kad patys priimtų informuotus sprendimus dėl kompanijų vadovų atlyginimų.
SEC veiksmai remiasi 2010 m. Doddo-Franko įstatymu, kuris buvo priimtas siekiant apsaugoti investuotojus po 2008 m. finansinės krizės. Tačiau kai kurios kompanijos ir lobistinės organizacijos smarkiai spyriojasi prieš atlyginimų atotrūkio paviešinimą. Žemiau išvardijame kelias to priežastis.
Reikalavimas atimtų daug laiko ir yra per brangus. Pasiūlymo oponentai aršiausiai kritikuoja jo kainą - $1,3 mlrd. pirmaisiais metais ir $526 mln. kasmet, kaip skelbia trečiadienį pateikti duomenys, bei jo įgyvendinimo sudėtingumą, ypatingai įmonėms, savo veiklą vykdančioms užsienyje, bei toms, kurios turi didelį procentą sezoninių ar ne pilnu etatu dirbančių darbuotojų.
Tuo tarpu JAV Prekybos rūmai šią kainos kartelę iškėlė kur kas aukščiau – iki „milžiniškų“ $700 mln. per metus ir daugiau. Prekybos rūmų teigimu, didžioji dalis didelių kompanijų neturi centralizuotos uždarbių suvestinės, todėl tokių duomenų rinkimo išlaidos bus „pernelyg aukštos“.
„Tai būtų betikslės išlaidos“, - sakė Johnas Engleris, Vašingtone įsikūrusios ir daugiausiai viešų didžiųjų kompanijų vadovus vienijančios asociacijos „Business Roundtable“ prezidentas.
Jis nesuteiktų jokios reikšmingos informacijos. JAV Prekybos rūmai ir kitos verslo organizacijos tvirtina, kad atlyginimų atotrūkio lygis skirtingose pramonės šakose ir versluose gali smarkiai skirtis, ir neturėti jokios reikšmės kompanijos finansiniam našumui.
Pasak Prekybos rūmų atliktos analizės, vyriausiųjų vadovų uždarbių skirtumai yra susiję su finansinių rinkų „pakilimais ir nuosmukiais“.
„Nieko keista, kad vadovų uždarbiai mažėjo neproporcingai palyginus su likusia darbo jėga pastarųjų metų ekonominio nuosmukio bei po to sekusio pakilimo akivaizdoje“, - skelbia analizė.
Šioje analizėje taip pat skelbiama, kad atlyginimų nelygybė taip pat galimai atspindi su vadovų atlyginimais nesusijusius pokyčius kompanijose. Joje pažymimas pavyzdys vieno vyriausiojo vadovo, kuris nusprendė perkelti savo kompanijos produkciją į užsienį ir sutelkti įmonės energiją į marketingą bei rinkos tyrimus, kas smarkiai sumažino atotrūkį tarp vadovo ir jo darbuotojų atlyginimų.
„Jeigu kompanijų vadovų ir darbuotojų atlyginimų lygis investuotojams pasirodytų esąs reikšmingas rodiklis, tuomet vadovai turėtų didesnę paskatą nutraukti bet kokią veiklą, atliekamą žemiausią atlyginimą gaunančių darbuotojų“, - teigiama analizėje.
Jis yra sukurtas sudaryti keblumų. Kompanijos taip pat tvirtina, kad skirtumų tarp atlyginimų paviešinimas yra sukurtas tam, kad sudarytų joms keblumų. Ir su tuo sutinka įstatymo šalininkai – jų nuomone, dabartiniai vyriausiųjų vadovų atlyginimai yra nevaldomai aukšti.
Prekybos rūmų analizėje rašoma, kad tokia „gėdinimo taktika“ vargiai pakeis kompanijų elgseną, ir yra „mažai įrodymų“, kad akcininkams reikia šio reikalavimo.
„SEC taisyklės neturėtų tarnauti kaip ideologinė skelbimų lenta tuo metu valdančiai partijai, - rašoma Prekybos rūmų opoziciniame laiške komisijai. – Tačiau būtent tai mintyse turėjo šio kompanijų vadovų atlyginimo atotrūkio viešinimo taisyklės kūrėjai; ji yra sukurta tam, kad padėtų platinti uždarbio nelygybės žinią.“
Įžiebė debatus
Naujasis pasiūlymas iš tiesų įžiebė itin aršius debatus verslo ir viešųjų interesų grupių tarpe, kurios jau spėjo užgulti SEC daugiau nei 1 500 laiškų, pristatydama jį kalbėjo SEC pirmininkė Mary Jo White.
„Pasakyti, kad apie šį pasiūlymą buvo karštai diskutuojama, tai būtų nepasakyti nieko“, - sakė White, balsavusi už jį.
Nors naujasis reikalavimas buvo sukurtas suteikti kompanijų akcininkams daugiau informacijos svarstant kompanijų vadovų uždarbių lygius, ši iniciatyva dar garsiau aidi didėjančios turto ir atlyginimų nelygybės tarp daugiausiai uždirbančių asmenų ir viduriniosios klasės kontekste.
Anksčiau šiais metais Ekonominės politikos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad 2014-aisiais vidutinis vyriausiojo vadovo uždarbis buvo 303 kartų aukštesnis nei vidutinis darbuotojo, o didžiųjų kompanijų vadovai dabar vidutiniškai uždirba 10 kartų daugiau negu prieš 30 metų ir kur kas smarkiau lenkia net ir labiausiai įgudusių darbuotojų atlyginimo didėjimą per tą patį laikotarpį.
Pasak tyrimo, vidutinis kompanijos vadovo atlygis 2014 m. siekė $16,3 mln., kas yra 997 % daugiau nei 1978-aisiais, palyginus su vos 10,9 % atlyginimo augimu vidutiniam darbuotojui.
Naujai paviešinti atlyginimų skirtumai greičiausiai taip pat atskleis žadą atimančius skaičius. Anot 2013 m. atliktos „PayScale“, internetinės atlyginimų informacijos kompanijos, analizės, „CVS Health Corp“ vadovo Larry J. Merlo uždarbis reprezentavo didžiausią vadovo ir darbuotojų atlyginimų atotrūkį santykiu 422 su 1. Po jo sekė „Goodyear Tire and Rubber Co.“ vadovo Richardo J. Kramerio atlyginimas (323 su 1) ir „Walt Disney Co.“ viršininko Roberto Igerio uždarbis (283 su 1).
CVS atstovas tuo metu sakė: „Atitinkant mūsų atlygio už darbo našumą filosofiją, kasmetinis mūsų kompanijos vadovo ir kitų viršininkų uždarbis yra proporcingas industrijos standartams ir glaudžiai atspindi kompanijos finansines galimybes bei sėkmę, turint omenyje kompanijos pasiekimus vykdant trumpalaikius strateginius veiklos bei finansinius tikslius ir progresą link mūsų užsibrėžtų ilgalaikių siekių.“
Tuo tarpu „Goodyear“ ir „Disney“ atstovai į prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.
Kai kurios kompanijos pačios paviešino savo vadovų atlyginimo lygį dar iki trečiadieninio SEC balsavimo. „Noble Energy Inc.“ savo išplatintoje oficialioje ataskaitoje skelbia, jog bendras metinis tiesioginis Charleso Davidsono, tuometinio kompanijos vadovo, atlygis buvo 82 kartais didesnis nei vidutinis metinis tiesioginis visų jos darbuotojų atlygis. Davidsonas 2014 m. uždirbo $8,5 mln.
Tyrimai idėją palaiko
Pastarojo meto akademinė literatūra skelbia, kad vadovų uždarbio nelygybės problema yra daugiau nei tik simbolinė. 2012 m. Williamso koledžo ekonomisto Jono Bakijos ir dviejų jo kolegų atliktame tyrime mokesčių duomenys buvo panaudoti išsiaiškinti, kurių profesijų atstovai per pastaruosius dešimtmečius uždirbo daugiausiai, ir atrado, kad korporacijų vadovai, direktoriai ir kiti viršininkai sudarė 45 % visų daugiausiai uždirbančių šalies darbuotojų.
Bakijos teigimu, tas faktas, kad šis viršininkų atlyginimo atotrūkis buvo kur kas didesnis JAV – ir, kiek mažesniu mastu, kitose angliškai kalbančiose šalyse – nei kitose pažengusiose ekonomikose, rodo, jog tas pelno didėjimas bent iš dalies gali būti siejamas su JAV atlyginimų mokėjimo praktikomis ir kitais kultūriniais faktoriais, ir ne vien tik griežtai su ekonomika. Jis taip pat mano, kad tokios iniciatyvos, kaip naujasis SEC reikalavimas, gali padėti pažaboti šią problemą.
„Turint omenyje tai, kaip smarkiai šis rodiklis skiriasi skirtingose šalyse, atrodo įmanoma, jog kultūrinė nuomonė gali tam turėti didelės įtakos“, - sakė jis.
Pasiūlymo šalininkai tikisi, kad jis paskatins akcininkus įpareigoti korporacijų direktorių tarybas sumažinti vadovų uždarbius ir plačiau padalinti kompanijų pelną.
Larry Mishelis, Ekonominės politikos instituto Vašingtone direktorius, sako, kad pasiūlymas padės į dienos šviesą iškelti tai, ką jis pavadino nevaldomai augančiais vadovų uždarbio lygiais, paprastų darbuotojų atlygio nelygybe ir augančiu atotrūkiu tarp vadovų atlygio ir darbo našumo.
Dar svarbiau tai, sako jis, kad naujojo reglamento įtaka gali padėti paveikti platesnę ekonomiką mažinant vadovų uždarbius.
„Anksčiau galvojau, kad tai tik simboliška, - sako jis. – Bet faktas tas, kad žmonių uždarbis didžiosiose kompanijose didina vadovų uždarbio rinką ir privačiose įmonėse, universitetuose bei ligoninėse.“
Tuo tarpu kai kurie kiti specialistai įsitikinę, kad naujasis įstatymas adresuoja problemą, kuri paprasčiausiai neegzistuoja. Stevenas N. Kaplanas, Čikagos universiteto finansų ir ekonomikos profesorius, sakė, kad naujoji taisyklė „iš esmės yra beprasmė“ ir „visiškai politiška“. Jo teigimu, pasiūlymas, nors ir sukurtas remiantis Doddo-Franko įstatymu, yra toli nuo pirminio jo tikslo ir niekaip nepadėtų išvengti finansinių krizių ateityje.
Jo teigimu, daugelis įsitikinimų apie vadovų atlyginimus yra klaidingi, ir po staigių pakilimų 1980-aisiais ir 1990-aisiais, šie iš esmės nesikeičia nuo pat 2000-ųjų. Pasak Kaplano, didžioji dalis kompanijų vadovų uždarbių yra susieti su tų kompanijų akcijų kainomis, kas reiškia, jog vadovų atlygis taip pat yra susietas su jų darbo našumu.
„Ta nuomonė, kad visa sistema yra korumpuota, yra visiškai neteisinga“, - sakė jis.
