„Bet Kremlius uždraudė jam balotiruotis kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Be to, antradienį, grasinant teismo ieškiniu, jį įspėjo dėl rinkimų boikoto organizavimo, – praneša straipsnio autorius Andrew Higginsas.
„Tai, kad Kremlius bijo Navalno, nekelia abejonių. Jo vardą uždrausta minėti valstybinėje televizijoje, išskyrus tuos atvejus, kai jį kaltina sukčiavimu, neteisėtų protesto akcijų organizavimu ir kitais tariamais nusikaltimais. Su valstybe susijusios sociologinės organizacijos neįtraukia jo pavardės į vadovaujančių politinių figūrų sąrašus atitinkamose gyventojų apklausose“, – tvirtina autorius.
„Beje, visiškai nesuprantama būtent tai, ko bijo Kremlius“, – stebisi žurnalistas.
„Leidimas Navalnui dalyvauti kovo mėnesio rinkimuose galėtų padėti Putinui išspręsti vieną svarbią problemą: kaip padaryti rinkimus, kurie žada tapti ne daugiau kaip nuobodus karūnavimas, varžybomis su truputėliu jaudulio. Žemas dalyvavimas – tai, ko Kremlius atkakliai stengiasi išvengti“, – rašo A. Higginsas.
Visuomenės apklausos, surengtos nepriklausomo Levados centro, rodo, kad Putiną palaiko apie 80 % gyventojų, ir jis, be abejo, sutriuškintų Navalną rinkimuose.
„Bet Putinas, stebėdamas praėjusių metų JAV prezidento rinkimus, atrodo, nerimauja dėl to, kad apklausomis negalima tikėti ir kad turintis mažai sėkmės šansų priešininkas gali ir nelaimėti, bet galų gale pasirodyti daug geriau, nei buvo manoma“, – rašoma straipsnyje.
„Kai kas nors dalyvauja rinkimuose, net tas, kuris laikomas visišku nevykėliu, baigties neįmanoma kontroliuoti, – mano Williamas Taubmanas, Michailo Gorbačiovo biografijos autorius. – Pažvelkite į netikėtą Trumpo sėkmę, kurią Putinas ne tik susidomėjęs stebėjo, bet, matyt, ir pagelbėjo jam.“
Ir prezidentas Trumpas, ir Putinas, Taubmano nuomone, „nori ne šiaip sau laimėti, bet laimėti stulbinamai. Putino atveju Navalnas negali laimėti, bet jeigu jo dalyvavimo efektas sumažins Putino pergalės mastą, palyginti su praėjusiais rinkimais, tai bus – arba taip atrodys Putinui – pažeminimas.“
„Išbraukęs Navalną iš kandidatų sąrašo, Kremlius bijo, kad jis vis dėlto gali padaryti Putinui nemalonumų, ragindamas gyventojus neiti balsuoti“, – rašoma straipsnyje.
Dar kai kas gali temdyti Putino mintis: tai masinių gatvės protestų Maskvoje 2012–2013 metų žiemą ir dar pavojingesnių protestų Ukrainoje prieš ketverius metus prisiminimas.
„Putinas bijo leisti Navalną į visuomeninę politiką, nes Navalnas yra puikus organizatorius, sugeba mobilizuoti žmones, jie eis pasui jį į gatves“, – mano politologas iš Maskvos Aleksandras Morozovas.
„Kai Navalno šalininkai norėjo iškelti jį kandidatu per praėjusias poilsio dienas, tai jie turėjo susirinkti palapinėje, ant Maskvos upės kranto, nes niekas nesuteikė jiems patalpų“, – pažymi straipsnio autorius.
„Prezidentas Putinas, skirtingai nei Navalnas, nepasirodė savo nominacijoje, kuri vyko salėje, papuoštoje milžinišku Rusijos žemėlapiu su žodžiais: „Stiprus prezidentas – stipri Rusija“, – praneša korespondentas.
