Plataus masto teroro atakos, klimato kaita ir nemąžtanti migracijos krizė kels didžiausią pavojų 2017-aisiais metais, atskleidžia trečiadienį paskelbta Pasaulio ekonomikos forumo globalinių grėsmių ataskaita. Pasak 2017 m. Globalinių grėsmių ataskaitos, iš penkių didžiausių pavojų, su kuriais šiais naujaisiais metais susidurs pasaulis, du yra susiję su aplinkosauga, vienas – visuomeninis, vienas – geopolitinis, ir dar vienas – technologinis. Įdomu tai, kad terorizmo grėsmė vertinama žemiau už aplinkosaugai ir visuomenei kylančias grėsmes. Tiesa, tai vis dar yra labiausiai tikėtina pasaulinė geopolitinė grėsmė.
„Islamo valstybė“ stiprina jėgas užsienyje
Kova su „Islamo valstybe“ (IS) Irake ir Sirijoje praėjusiais metais buvo smarkiai sustiprinta, ir grupuotė patyrė didžiulius nuostolius ant žemės. Jos kontroliuojama teritorija susitraukė trečdaliu, ir šiais metais greičiausiai trauksis dar labiau. Deja, nors IS ir pralaimi „namuose“, ekstremistai ir toliau demonstruoja raumenis užsienyje. IS yra sukūrusi plačiai išsidriekusį išorinių operacijų tinklą, kuris funkcionuoja nepriklausomai nuo vis mažėjančių grupuotės finansų. Iš tiesų, dabar ekstremistai kontroliuoja visą eilę pogrindinių tinklų užsienio valstybėse.
Vakarų sąjungininkams spaudžiant IS į kampą, šiais metais galime tikėtis dar daugiau atakų ne tik Vidurio Rytų regione, bet ir Europoje, bei galbūt netgi Jungtinėse Valstijose. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad grupuotės tinklų jėga užsienyje pratiškai nepriklauso nuo mažėjančių jos pajėgumų Sirijoje bei Irake, tad, net jeigu ji bus nugalėta šiose šalyse, IS keliama grėsmė Vakarams ir toliau išliks.
Susirūpinimas dėl aplinkos
Ekstremalaus oro reiškiniai buvo tarp penkių didžiausių globalinių grėsmių per pastaruosius ketverius metus. Tris metus iš eilės – nuo 2014 iki 2016 m. – tai buvo antras rimčiausias pasauliui gresiantis pavojus. Šių metų Globalinių grėsmių ataskaitoje ekstremalaus oro reiškiniai pagal rimtumą yra įrašyti iškart po galimo masinio naikinimo ginklų panaudojimo.
Aplinkosaugos pavojai į sąrašą patenka nuo pat 2011-ųjų, kai į tų metų ataskaitą pirmose didžiausių globalinių grėsmių penketuko vietose buvo įrašytos net keturios galimos gamtinės katastrofos. Tuo tarpu į praėjusių metų labiausiai tikėtinų pasaulinių grėsmių ataskaitą pateko trys galimos aplinkosaugos krizės – ekstremalaus oro reiškiniai, nepakankamas klimato kaitos apribojimas, bei kitos didelės gamtinės katastrofos. Pernai metais, ekstremalaus oro reiškiniai užėmė antrą vietą tarp labiausiai tikėtinų pasaulinių grėsmių. Ir nors 2016-aisiais stichinės nelaimės buvo penkta labiausiai tikėtina grėsmė, šių metų ataskaitoje ji užima jau aukštesnę, trečiąją, vietą.
Migrantų krizė ir toliau kelia grėsmę
Plataus masto nesavanoriška migracija buvo pati didžiausia globalinė grėsmė, su kuria susidūrė pasaulis pernai metais, skelbia ankstesnė 2016 m. Globalinių grėsmių ataskaita. Šiųmetiniame sąraše ji atsidūrė viena pozicija žemiau. Įvertinus Sirijos pabėgėlių krizę ir Europoje tebetęsiamas pastangas apriboti į žemyną plūstančių migrantų skaičių, ši grėsmė greičiausiai nedings ir toliau.
Nors pagal stiprumą ši krizė nepatenka tarp penkių didžiausių globalinių grėsmių, vertinant jos daromą įtaką, ji vis tiek patenka tarp labiau nei vidutiniškai grėsmingų pavojų. Tarp kitų visuomenei kilsiančių iššūkių, į šių metų ataskaitą buvo įtraukta ir geriamo vandens krizė.
Į sąrašą sugrįžta technologiniai pavojai
Paskutinį kartą technologinė grėsmė į globalinių grėsmių ataskaitą buvo įrašyta 2014-aisiais, kai pasaulis stojo į kovą su kibernetinėmis atakomis. Dabar gi valstybėms kyla didelė duomenų vagysčių ir sukčiavimo internete grėsmė. Tiesa, nors tikimybė, kad tokios duomenų vagysčių įvyks, yra aukšta, ataskaitos autoriai skelbia, jog jai nutikus, padaryta žala, lyginant su kitų grėsmių, būtų žemesnė nei vidutinė.
