Pew tyrimų centras antradienį publikavo savo atliktos transatlantinės apklausos rezultatus. Jos metu buvo apklausti tarptautinių reikalų specialistai, kovo mėnesį pakviesti į 2017 m. Briuselio forumą, bei jį organizavusios organizacijos „German Marshall Forum“ atstovai ir visuomenės nariai. Jų buvo paprašyta atsakyti į klausimus, susijusius su jų požiūriu į demokratiją bei lyderystę, ypatingai Donaldo Trumpo vadovavimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis ekspertų iš JAV ir Europos ypač menkai pasitiki respublikonų lyderiu.
„Visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje, užsienio politikos ekspertai rodė mažai pasitikėjimo JAV prezidento Donaldo Trumpo globaline lyderyste. Vos 12 proc. respondentų sakė jaučiantys didelį (1 proc.) arba dalinį (11 proc.) pasitikėjimą, kad Trumpas tinkamai tvarko pasaulio reikalus“, - skelbia kartu su tyrimu publikuota ataskaita.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įkvepia šiek tiek didesnį pasitikėjimą ekspertų tarpe. Beveik keturi iš dešimties užsienio politikos ekspertų (39 proc.) sakė, kad jie jaučia bent dalinį pasitikėjimą tuo, kaip Putinas tvarko pasaulio reikalus“, - skelbiama ataskaitoje.
Visuomenės tarpe Trumpas pasirodė truputį geriau nei jo kolega iš Rusijos – šioje respondentų grupėje pasitikėjimą JAV prezidentu išreiškė 21 proc., Rusijos lyderiu – 19 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, abu galingiausi pasaulio vyrai nublanko prieš Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kuri praeityje ne kartą kritikavo tiek Trumpo, tiek Putino vadovavimo stilius. Pasitikėjimą Merkel išreiškė net 93 proc. užsienio politikos ekspertų ir 61 proc. visuomenės atstovų.
Beveik lygiai prieš metus JAV prezidentu išrinktas Trumpas iš pradžių buvo laikomas politiniu Putino sąjungininku, tačiau po oficialaus atėjimo į valdžią sausio mėnesį jis vieną po kito žengė Rusijos lyderiui oponuojančius žingsnius. Tebesitęsiantis tyrimas dėl galimo Rusijos įsikišimo į 2016 m. JAV prezidento rinkimus Trumpo naudai privertė milijardierių nekilnojamo turto magnatą atsitraukti tolyn nuo Maskvos.
Trumpo padidinta parama Vakarų pusrutulio kariniam aljansui NATO ir Rusijos veiksmų Sirijoje pasmerkimas rodo, kad kai kurios anksčiau prezidentinės kampanijos kelyje jo išdėstytos pozicijos reikšmingai pasikeitė. Kai Maskvos remiamas Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas ir jo ginkluotosios pajėgos atgavo didžiosios dalies po 2011-ųjų sukilimo vyriausybės oponentų ir džihadistų užimtų teritorijų kontrolę, JAV ir Rusija intensyviai koordinavo savo paraleliai vykstančias, tačiau atskiras kampanijas prieš „Islamo valstybės“ (IS) grupuotę Sirijoje.
Rusijos kampanija Sirijoje taip pat priartino Putiną prie artimo Assado sąjungininko Irano, vis didesnę įtaką regione įgaunančio žaidėjo, ir paskatino derybas su tokiomis regiono šalimis kaip Libanas, Irakas, Izraelis, Saudo Arabija ir Turkija. Rusija taip pat sėdo prie derybų stalo su Jungtinių Valstijų remiamais Sirijos kurdų kovotojais, kurie siekia didesnės autonomijos nuo Sirijos vyriausybės, tačiau taip pat kovoja su arabų sukilėlių grupuotėmis, kurias anksčiau rėmė JAV, o dabar po savo sparneliu priglaudė Turkija.
Maskva praėjusį penktadienį taip pat pranešė, kad Kremliaus pareigūnai sieks suorganizuoti antrą susitarimą tarp Putino ir Trumpo, jo pirmosios prezidentinės kelionės po Aziją metu. Abu lyderiai pirmą kartą susitiko liepą Vokietijoje vykusiame G20 viršūnių susitikime.
Skelbiama, kad svarbiausia būsimo susitikimo tarp Trumpo ir Putino tema turėtų tapti Šiaurės Korėjos klausimas. Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Rusija atmeta Šiaurės Korėjos skelbiamą teisę kurti branduolinius ginklus, kurie, Pchenjano teigimu, yra būtini norint atbaidyti režimo priešus nuo invazijos, tačiau nepaliaujamai karšta Trumpo retorika kelia nerimą kai kuriems JAV sąjungininkams ir kritikams.
