Ne pirmus metus rengiamas Politinis savaitgalis, po pertraukos ir vėl Čikagoje. Balandžio 14-15 dienomis į Čikagą atvyksta Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pirmeivis, Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras Zigmas Vaišvila ir žurnalistas, politologas Tomas Čyvas.

Jie atvyksta Lietuvių fronto bičiulių (LFB) ir JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ narių kvietimu. Pagrindinė tema - šios dienos Lietuva - problemos, džiaugsmai.  Diskutuosime už Lietuvos ribų gyvenantiems tautiečiams rūpimu klausimu dėl prigimtinės pilietybės išlaikymo įgijus kitos šalies pilietybę.

Susitikimuose pakviesti dalyvauti: buvusi PLB pirmininkė, teisės mokslų dr. Regina Narušienė, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Kronkaitis, buvęs ilgametis išeivijos dienraščio „Draugas“ administratorius, knygų autorius Valentinas Krumplis. Tikimės parodyti dokumentinį filmą apie išeivijos indėlį kovoje už Lietuvos Laisvę – tūkstantinę manifestaciją „Esame laisvi – netylėkime“ prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke 1965 m. lapkričio 13 d.

Bus paskelbtas LFB įsteigtos „Laisvės“ premijos (finansuotojas dr. Rimtautas Marcinkevičius) 2018 m. laureatas. Meninėje programoje dalyvaus muzikė Vilma Meilutytė.

Renginio išlaidoms padengti – auka 10 dol. Smulkesnė informacija tel.: 630-290-0191.

Renginys vyks balandžio 14 d. 5 v.v PLC, Lemonte, „Sieloje“, ir balandžio 15 d. 12:30 v.p.p Marquette Park parapijos salėje po šv. Mišių.

Apie Zigmą Vaišvilą

1974 m. aukso medaliu baigė Šiaulių V-ąją vidurinę mokyklą;

1979 m. diplomu su pagyrimu baigė Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetą (teorinė fizika);

1984 m. apgynė fizikos mokslų kandidato disertaciją branduolio fizikos srityje;

1988 m. birželio 3 d. – vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų ir LPS iniciatyvinės grupės narių;

1988-1989 m. – LTSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto Mokslo valdybos viršininkas, Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto Ekologijos katedros vyr. dėstytojas;

1989 m. sausio 15 d., kaip Sąjūdžio kandidatas, išrinktas LTSR AT deputatu Šiaulių miesto 109 apygardoje;

1989 m. kovo 26 d. išrinktas TSRS liaudies deputatu Plungės–Mažeikių nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje Nr.244, kaip Sąjūdžio kandidatas;

1990 m. vasario 24 d. išrinktas LTSR AT (nuo 1990 m. kovo 11 d.- LR AT) deputatu Ventos rinkimų apygardoje Nr.78;

1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d. LR Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas;

1991 m. rugsėjo 27 d. paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi, kuriuo buvo iki 1992 m. kovo 19 d.

Jaunystėje aktyviai žaidė šachmatais. 1974 m. Lietuvos jaunių pirmenybių III vietos laimėtojas, o po to tapo ir Mokslų akademijos šachmatų čempionu.

1974–1979 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Fizikos fakultete (nuo 1977 m. rudens iki 1979 m. vasaros – specialybės studijos Maskvos V. Lomonosovo vardo valstybinio universiteto Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo institute Dubnoje, Maskvos srityje (mokslinio darbo vadovas – I. N. Michailov; specializacija – atomo branduolio teorija).

Aukštasis mokslas Vilniaus valstybiniame universitete baigtas raudonu diplomu (teorinės fizikos specialybė). Studijų grupėje Vilniaus universitete buvo seniūnu, vienerius metus – Fizikos fakulteto Studentų profsąjungos pirmininku.

1979 m. paskirtas dirbti stažuotoju Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriuje (vadovas – Mokslų akademijos narys-korespondentas V. Vanagas). Nuo 1979 m. spalio iki 1981 m. spalio dirbo stažuotoju Jungtiniame branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijoje Dubnoje (Maskvos sritis).

Nuo 1981 m. spalio – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, aspirantas, mokslinis bendradarbis. 1984 m. Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijos Mokslo taryboje apgynė Fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją „Greitai besisukančių branduolių forma ir sukinys“. 1985 m. Zigmo Vaišvilos mokslinis darbas įvertintas Mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų premija. Dirbdamas Mokslų Akademijos Fizikos institute Atgimimo laikotarpiu buvo Fizikos instituto Jaunųjų mokslininkų tarybos pirmininku.

Z. Vaišvila 1988 m. dalyvavo steigiant pirmąjį ekologijos klubą Lietuvoje „Žemyną“, buvo šio klubo pirmininko pavaduotoju. Z. Vaišvila Mokslų akademijos salėje suorganizavo „Žemynos“ diskusiją apie Černobylio AE avarijos pasekmes Lietuvoje ir Ignalinos AE būseną, šią rezonansinę medžiagą spausdino „Komjaunimo tiesa“. Buvo Lietuvos žaliųjų judėjimo ir Lietuvos Žaliosios partijos vienas steigėjų ir vienas trijų pirmųjų partijos seniūnų. Taip pat buvo leidinio „Žalioji Lietuva“ redakcinės kolegijos narys, laikraščių „Atgimimas“, „Respublika“ redakcinių kolegijų narys.

Zigmas Vaišvila buvo Lietuvos TSR valstybinės komisijos, sprendusios dėl Kruonio HAE statybos tęsimo, nariu. Ši valstybinė komisija nutarė tęsti Kruonio HAE statybą, o statybai pritariančias išvadas pasirašė ir Zigmas Vaišvila. Su vienintele išlyga, kad reikia sulaukti mokslinių tyrimų rezultatų dėl Kauno marių dugne esančio dumblo sudėties, aiškinantis iš Baltarusijos Nemunu atplukdytų sunkiųjų metalų kiekius ir sudėtį.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos TSR XI-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu - pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės - Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalį suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai). 1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų) 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Ligija Tautkuvienė, JAV lietuvių visuomeninio komiteto ,,Už dvigubą pilietybę“ pirmininko pavaduotoja