Daugiau 
 

Lemonte paminėta Gedulo ir Vilties diena

06/24/2016 Aidas
lemontas-1000

Birželio 12 d. JAV lietuvių bendruomenės Lemonto apylinkės valdyba pakvietė visus apylinkės narius dalyvauti Gedulo ir Vilties dienos minėjime. Prie paminklo tremtiniams PLC kiemelyje susirinko nemažai žmonių, panorusių paminėti šią įsimintiną dieną.

Minėjimą pradėjo JAV lietuvių bendruomenės Lemonto apylinkės valdybos pirmininkė Violeta Valaitytė, kuri paprašė susirinkusius pagerbti žuvusius tylos minute, buvo nuleista Lietuvos vėliava, perrišta juodu kaspinu, o prie paminklo tremtiniams padėtos gėlės.

Susirinkusius trumpai su tos dienos istorija supažindino valdybos narė Marija Boharevičienė. Ji pasakojo, kad sukanka 75 metai nuo pirmojo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo, kai 1941 m. birželio 14-osios naktį pajudėjo pirmieji traukinių ešalonai su tremtiniais į Sovietų Sąjungos gilumą – Sibirą. Prasidėjo totalus tautos naikinimas.

Dar 1939 m. Maskvoje buvo pasirašytas įsakymas dėl Antitarybinio elemento likvidavimo Pabaltijo respublikose. Kai 1940 m. birželio 15 d. sovietų kariuomenė peržengė Lietuvos sieną, prasidėjo okupacija, o rugpjūčio mėnesį buvo paskelbta, kad Lietuva įeina į Sovietų Sąjungos sudėtį. Visos Lietuvos gyvenimo sritys buvo pertvarkomos pagal sovietų modelį, reorganizuota kariuomenė, sugriautas savarankiškas valstybės ūkis, nacionalizuota žemė, įvestas rublis.

Masiniai žmonių trėmimai buvo iš anksto suplanuoti, o juos vykdė specialūs NKVD daliniai. Nuo to labiausiai nukentėjo Lietuvos inteligentija. Iš Lietuvos pirmiausia buvo ištremti visuomenės veikėjai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos. Formuojant ešalonus vyrai buvo atskirti nuo savo šeimų ir išsiųsti į lagerius. Tremtiniai buvo vežami gyvuliniuose vagonuose, daugelis vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių neatlaikė tos varginančios kelionės.

1941 m. birželio 14 d. prasidėjo daugiau nei 10 metų trukęs teroras – ne tik lietuvių tautos, bet ir visų joje gyvenusių tautų tragedija. Per tuos metus į Sibirą išvežta daugiau nei 132 000 Lietuvos žmonių. Okupacija ir teroras skatino pasipriešinimą. Pirmieji protestą pradėjo reikšti Lietuvos Respublikos įgaliotieji pasiuntiniai užsienyje. Jie įteikė notas šalių, kuriose rezidavo vyriausybėms dėl TSRS vykdomos agresijos Lietuvoje, deja, sovietinių budelių tai nesustabdė, bet kuriam laikui trėmimus pristabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

1944 m. baigiantis karui ir frontui traukiantis į vakarus, kartu su Vokietijos armija į Vakarus pasitraukė ir dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Vokietijai kapituliavus, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos zonose buvo įsteigtos Perkeltųjų asmenų stovyklos, kuriose gyveno apie 60 000 žmonių. 1944 m. Raudonajai armijai vėl įžengus į Lietuvos teritoriją, prasidėjo antroji okupacija, vėl žmonės pradėti tremti į Sibirą. Ne tik lietuviai, bet ir kitų tautų atstovai pasitraukė į pogrindį, buvo steigiami partizanų būriai, aktyviai remiami daugumos gyventojų. Sovietinė valdžia įsteigė specialius NKVD dalinius (liaudyje vadinamus stribais), kurie negailestingai kovojo su pogrindininkais ir per pirmuosius dvejus metus buvo išžudyta apie 10 000 partizanų ir jų pagalbininkų.

1997 m. liepos 3 d. LR Seimas priėmė minimų dienų įstatymą, kuriame nustatė, kad birželio 14 d. yra Gedulo ir Vilties diena, kurios metu Lietuvos žmonės gedi trėmimo aukų ir puoselėja viltį, kad daugiau niekada nebepasikartos tokia baisi tautos tragedija.

Išremti į Sibirą asmenys dažniausiai priklausė prievarta šiaurėje apgyvendintų tremtinių kategorijai ir būdavo uždaromi į lagerius, kur turėdavo dirbti sunkiausius darbus gaudami labai mažą maisto davinį, šaldami blogai apšildomuose barakuose, mirdami nuo nusilpimo ir ligų. Jei žmonės buvo paleidžiami iš lagerių, jie vis viena neturėdavo teisės grįžti į Lietuvą.

Padėtis truputį pagerėjo tik po Stalino mirties 1953 m. kovo 5 d. Po truputį tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą. Tremtis į Rytus, emigracija į Vakarus, rezistencija pogrindyje – pasipriešinimo, išbandymo ir tikėjimo laikmetis – suvienijo tautą bendram tikslui: nepriklausomybės siekimui. 1988 m. gegužės 22 d. Vilniuje Lietuvos Laisvės Lygos surengtame mitinge pirmą kartą viešai paminėtos tremties metinės ir pagerbtos okupantų represijų aukos.

1997 m. liepos 3 d. LR Seimas priėmė minimų dienų įstatymą, kuriame nustatė, kad birželio 14 d. yra Gedulo ir Vilties diena, kurios metu Lietuvos žmonės gedi trėmimo aukų ir puoselėja viltį, kad daugiau niekada nebepasikartos tokia baisi tautos tragedija – pabaigė savo pasakojimą pranešėja. Po to susirinkusieji, padedami Pal. Jurgio Matulaičio misijos choro, sudainavo kelias giesmes apie tremtį.

Dalia Kavaliauskienė, JAV LB Lemonto apylinkės valdybos sekretorė
N. Stankevičienės nuotraukoje: Minėjimą organizavę JAV LB Lemonto apylinkės valdybos nariai

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu