Lietuvoje lankosi JAV Kongreso narių patarėjų delegacija
Spalio 27-30 d. Lietuvos Respublikos Seimo, Užsienio reikalų ministerijos ir ambasados Vašingtone kvietimu Lietuvoje lankosi JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjų delegacija. Vizito metu JAV pareigūnai susipažįsta su saugumo padėtimi Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, priemonėmis kovojant su dezinformacija, aptaria dvišalių santykių perspektyvas, energetinio, ekonominio ir kibernetinio saugumo klausimus, santykius su Rusija, situaciją Rytų partnerystės šalyse ir kitas tarptautinės politikos aktualijas.

Galiu lažintis, jog Ramūnas Karbauskis sieks šalies Prezidento posto
„Ūkininko patarėjo“ leidinių grupėje vyriausiojo redaktoriaus pareigose dirbau 28 metus. Beveik dešimtmetį mano verslo partneriu buvo Ramūnas Karbauskis. Bendraudamas su šiuo politiku, dar 2015 m. sužavėjau jį LR Prezidento regalijoms. Su R.Karbauskiu gan artimai bendravome nuo 2000 metų, kai buvau pakviestas „papuošti“ Lietuvos valstiečių partijos rinkimų į Seimą sąrašą. R.Karbauskis mane, kaip „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktorių, Žemės ūkio rūmų atkūrėją ir daugelio šalies žemdirbiškų organizacijų veikėją partijos rinkimų sąraše įrašė penktuoju numeriu. (Nr. 1 – Ramūnas Karbauskis, Nr. 2 – Bronis Ropė, Nr. 3 – Kazys Sivickis, Nr. 4. – Jonas Jarutis, Nr. 5 – Vytenis Neverdauskas). Įdomu, kad dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sąraše buvo 26-asis, o žemės ūkio eksministras Bronius Markauskas – 59-asis.

Naujai pašventinta koplyčia, saugojusi S. Dariaus ir S.Girėno palaikus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Centriniuose rūmuose naujai pašventinta istorinė koplyčia, bene labiausiai žinoma dėl to, jog joje 1934-1937 m. bei 1940-1944 m. buvo pašarvoti ir saugomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Atnaujintoje koplyčioje po keleto metų pertraukos vėl aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Šventinimo metu koplyčiai suteiktas šventojo Roko vardas.

Vaikų paėmimo istorija skaldo ir gąsdina visuomenę
Vaikų paėmimo iš kauniečių šeimos istorija įžiebė plačias diskusijas tarp ekspertų. Nepaisant išsiskiriančių nuomonių dėl tarnybų darbo vertinimo, buvo vienas dalykas, kurį beveik visi jų akcentavo reikšdami savo nuomonę – trūksta programų šeimoms, kur jos galėtų mokytis konstruktyviai spręsti problemas šeimoje.

Iš Briuselio - gera žinia Lietuvai
Europos Komisija šiomis dienomis pristatė bioekonomikos plėtros strategiją, kurioje numatoma sektoriui ateityje skirti tris kartus daugiau lėšų nei šiuo programiniu laikotarpiu, t.y. 10 mlrd. Eur. Bendrijos „žaliaisiais plaučiais“ laikomai Lietuvai tai – ypač gera žinia. Tik klausimas, kaip sėkmingai sugebėsime ja pasinaudoti.

Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms. Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.

Lietuvos ir Japonijos verslo ryšiai stiprėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su maisto pramonės verslininkių delegacija iš Japonijos. Susitikime aptartas Lietuvos ir Japonijos verslo bendradarbiavimas ir moterų verslumo skatinimas visame pasaulyje.

Lietuvos žurnalistų turas po Prienų kraštą (3)
(Tęsinys. Pradžia Nr. Nr.199-201) Pociūnų aerodromas Į Kauno rajone esantį Pociūnų aerodromą atvykusius žurnalistus pasitiko Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, žinomas politinis ir visuomenės veikėjas, 2007–2011 m. ir nuo 2015 m. – Prienų rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos narys. Aerodrome įvyko neplanuota spaudos konferencija. A. Vaicekauskas trumpai supažindino žurnalistus su rajono problemomis, ateities planais, atsakė į žurnalistų klausimus. Merui nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus buvo įteikta kukli dovanėlė. Po informatyvaus bendravimo su Prienų meru prasidėjo pažintis su Pociūnų aerodromu, čia dirbančiais aviatoriais. Apie tai žurnalistams pasakojo Kauno apskrities aviacijos klubo (KAASK) direktorius Vytautas  Sabeckis. Dabar Pociūnuose veikia populiarus skraidymo centras, įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Aerodromas – valstybės nuosavybė, kurią pagal panaudos sutartį prižiūri Kauno parašiutininkų klubas, kurio viršininkas yra Kęstutis Milušauskas. Klubas vykdo šuolius iki 4000 m aukščio. Organizuojami apmokymai, šuoliai mėgėjams, stovyklos. Tradiciškai liepos mėnesį klubas organizuoja antrą pagal dydį Baltijos valstybėse parašiutininkų fiestą „Pociūnai Boogie“. Tai profesionalių parašiutininkų šventė, kurios metu atliekama daugybė šuolių, vyksta filmavimai, peržiūros. Čia skrydžius vykdo ne tik Kauno parašiutininkų klubas, bet ir Kauno apskrities aviacijos sporto klubas, UAB „Termikas“, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, UAB „Nerka“, Kauno aeroklubas bei Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos orlaiviai. Periodiškai skraidyti aerodrome gali pilotai, turintys rašytinį Kauno parašiutininkų klubo viršininko leidimą arba naudotojo sutartį. Aerodrome skraido nedideli orlaiviai – maksimali masė 6400 kilogramų. Aerodrome yra modernus pakilimo – nusileidimo takas bei angaras, kuriame saugoma aviatechnika. Pociūnuose vyksta parašiutininkų šuoliai, akrobatinių orlaivių skrydžiai, mėgėjų pilotų skrydžiai, parasparnių skrydžiai, kurių pakilimui naudojamas autoišvilktuvas, mokomieji skrydžiai, oro balionų skrydžiai. Lietuviški sklandytuvai Apie sklandytojų veiklą norėtųsi pakalbėti plačiau. Čia vyksta bandomieji sklandytuvų, kurie pakeliami orlaiviais bei autoišvilktuvais, skrydžiai. Nuo pat Pociūnų aerodromo įkūrimo čia vyksta Lietuvos, anksčiau ir Sovietų Sąjungos, sklandymo čempionatai. Klubas organizuoja įvairių klasių Lietuvos sklandymo čempionatus, turnyrą tragiškai žuvusio sklandytojo Antano Ruko taurei laimėti. Pociūnų aerodrome taip pat vyksta Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai: 2001 m. vyko Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 m., 2007 m. ir 2009 m. – Europos vyrų sklandymo čempionatai. Klube suteikiama galimybė sklandyti asmeniniais bei klubui priklausančiais sklandytuvais. Aviacijos klubas rengia apmokymus-stovyklas vaikams. Šalia veikianti UAB „Sportinė aviacija“ projektuoja ir gamina lietuviškus sklandytuvus. Gamykla buvo įsteigta 1969 m. Šiuo metu projektuojami ir gaminami sklandytuvai LAK–17, LAK-19, LAK-20. Įmonė turi partnerių įvairiose Europos šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, JAV, Japonijoje, Australijoje. Apie tai žurnalistams išsamiai papasakojo įmonės generalinis direktorius Viktoras Ramonas. Aviaturizmo centras Pociūnų aerodrome taip pat įsikūręs aviaturizmo centras – su aviacija susijusių paslaugų kompleksas. Šalia aerodromo veikia viešbutis, kavinė „Debesota“, turistams siūlomos aktyvios aviaturizmo pramogos: skrydis lėktuvu ar sklandytuvu, šuolis parašiutu. Taip pat nuo 2001 m. aerodromo angare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. 2008 m. surengtas elektroninės muzikos festivalis „Tundra“. 2012 m. liepą iš aerodromo pakilo lėktuvas su „Žaislinių meškiukų desantu“, kuris buvo išmestas Baltarusijoje ir sukėlė tarptautinį skandalą. Taigi Pociūnai tapo ne tik garsi aviacijos vietovė, bet ir turiningo laisvalaikio praleidimo vieta. Kiekvienais metais vis atnaujinama ir gražėjanti klubo infrastruktūra yra viena geriausių ne tik visoje Europoje. Aerodromas skirtas aviatoriams, tačiau galima pasigrožėti sklandymu, parašiutininkų šuoliais, pakilti į pramoginį skrydį ar pailsėti gamtoje. Čia galima organizuoti renginį ar konferenciją, tai viena ramiausių ir įdomiausių vietų Kauno apskrityje. „Galima tik pasidžiaugti tokia aktyvia ir turininga Lietuvos aviatorių veikla Pociūnuose. Manau, kad tokio aviacijos centro galėtų pavydėti daugelis Europos šalių. Čia tikrai yra puikios sąlygos plėtoti įvairias aviacijos rūšis. Kaip buvęs malūnsparnio mechanikas pasigedau tik šių aviacijos „laumžirgių““, – sakė kartu keliavęs žurnalistas ir rašytojas Vytautas Žeimantas. Poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškė Poetas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, augo ūkininko šeimoje – tarp devynių vaikų. Poeto Tėviškė – su savo Slyvyno kalneliu, Ilgapieve, Šeriuote ir Skrode, su maumedžiu pievoje, pasodintu  poeto kartu su tėvu. Maumedžiu, kuris išliko po karo gaisro, sudeginusio namus. Su maumedžiu siejasi atmintis – ne tik žmonės, artimi ir tolimesni giminės, bet ir medžiai, kurie jungia prie šios žemės. Tėviškėje poetas „turi“ du medžius – maumedį ir šimtametę obelį, kuri vienintelė likusi iš didžiulio sodo. Tarp šių medžių suposi poeto lopšys, kuriame visi poeto  atsiminimai ir visas poeto gyvenimas. Savo gyvenimą tėviškėje rašytojas vadina „kaimiškaisiais universitetais“: „Juose aš gavau viską: santūrią ir realią motinos meilę..., persisunkusį prakaitu ir nuovargiu visų žemės darbų ciklą, teisingumo, moralės ir etikos pagrindus.“ Karo metais sudegusi tėviškė ir motinos mirtis – skaudžiausi vaikystės prisiminimai. Galbūt dėl to pelenų motyvas dažnas poeto ankstyvoje kūryboje. 2013 m. Justino Marcinkevičiaus gimtinėje atidengtas paminklinis akmuo – Poeto atminimui įamžinti. Bus daugiau Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Vašingtone pristatyta Lietuvos patirtis kovojant su dezinformacija
Spalio 2–4 dienomis Vašingtone vyko JAV analitinio centro „Atlantic Council“ organizuojamas globalus forumas strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija klausimais, kuriame dalyvavo ir Lietuvos pareigūnų bei ekspertų delegacija. „Demokratinės valstybės turi turėti viską apimančią strategiją kaip kovoti su dezinformacija. Turime dar labiau susitelkti ir imtis veiksmų, kurie atgrasytų galimas dezinformacijos atakas ateityje,“ – sakė forume kalbėjęs Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis. „Lietuva turi ilgametę patirtį, kaip atpažinti ir atsispirti Kremliaus dezinformacijai. Mūsų visuomenė pati ėmėsi veiksmų, kurie demaskavo daugybę melagingų naujienų ir koordinuotų informacijos atakų iš užsienio šalių. Lietuvoje gimęs elfų judėjimas ar žurnalistų ir ekspertų iniciatyva demaskuok.lt stiprina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono atsparumą propagandai iš užsienio,“ – pažymėjo premjero patarėjas. A.Pikžirnis taip pat atkreipė dėmesį ir į kitas hibridines grėsmes, įskaitant ir investicijas į strateginius ekonomikos sektorius, kuriomis gali būti siekiama ne ekonominių, bet politinių tikslų. Pasak jo, viską apimanti strategija kovoje su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis turi užkirti kelią kišimuisi į mūsų vidaus politiką ir apsaugoti mūsų visuomenes, jeigu nenorime turėti daugiau Solisberių. Spalio 4 d. Lietuvos ambasadoje vyko 13-os šalių vyriausybių atstovų diskusija apie įrankius, kurie jau egzistuoja ir kurių kol kas dar trūksta tam, kad kova su priešiška propaganda būtų efektyvi. Lietuvos krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pristatė kaip neteisėtai gaunami asmens duomenys gai būti panaudoti piktavališkais tikslais. „Atlantic Council“ jau antrus metus iš eilės organizuoja forumą strateginės komunikacijos klausimais, kuriame dalyvauja JAV Kongreso nariai, Administracijos pareigūnai, užsienio šalių strateginės komunikacijos vadovai, žymūs žurnalistai, ekspertai, akademikai. Šiais metais forume Vašingtone dalyvauja ir privačios kompanijos tokios kaip Facebook ar Twitter. Forumo partneriais šiemet yra Lietuvos Respublikos ambasada JAV, taip pat Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija, Švedijos ambasada ir JAV kompanija Twitter. Forumo paraštėse ir įvairiuose susitikimuose JAV pareigūnams, žurnalistams, ekspertams buvo pristatyta Lietuvos elfų veikla ir dezinformaciją atskleidžiantis projektas demaskuok.lt. Šiuos Lietuvos pilietinės visuomenės projektus pristatė NVO „Res Publica“ vadovas Giedrius Sakalauskas ir projekto demaskuok.lt vadovas Viktoras Daukšas. LR Ambasados JAV informacija

Ar TS-LKD išrinks Prezidentą Lietuvai?
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengia išankstinius kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą rinkimus. Mūsų šalyje to dar niekada nevyko, nors pasaulyje tai nebūtų naujiena, ypač JAV, kur kandidatų varžytuvės turi senas tradicijas. Šio Tėvynės sąjungos projekto sėkmė būtų visos politinių partijų sistemos sėkmė ir būtų stiprus signalas, kad pagaliau Lietuvos demokratiniai mechanizmai išsivaduoja iš postsovietinės klampynės. Geriausiai organizuota partija Kai politologai kalba apie partijų sistemą Lietuvoje, tai reiktų atskirti TS-LKD ir visas likusias partijas. Konservatoriai šiandien, po socialdemokratų žlugimo, yra vienintelė progresyvi politinė organizacija su veikiančiais demokratiniais mechanizmais, užtikrinamu veiklos skaidrumu ir atskaitingumu bei, svarbiausia, ji vis labiau atsiveria visuomenei, išsivaduodama iš XX amžiaus „partijos“ apibrėžimo. TS-LKD vieninteliai organizuoja visuotinius partijos pirmininko rinkimus, politikų reitingavimą į Seimą ir savivaldybes, pradėjo demokratiškai rinkti lyderius į merus, o dabar ir į šalies Prezidento postą. Maža to, balsuoti išankstiniuose rinkimuose dėl partijos paramos galės ne tik nariai, bet visi norintys. To nedaro jokia kita valstybės partija. Lietuvos visuomenė, o kartais ir politologai, vis dar įsivaizduoja partiją, kaip kažkokią uždarą, pusiau slaptą, merkantilinių tikslų vedamą organizaciją, kuri proteguoja savo narius ir ieško personalizuotos naudos. Taip galbūt buvo XX amžiuje. Šiais laikais partijos nario bilietas yra nieko daugiau, kaip tik vieša politinių pažiūrų deklaracija. Jau Andriaus Kubiliaus vyriausybėje daug ministrų, jų pavaduotojų ir kitų politinių postų užėmė žmonės, neturintys partijos nario bilieto. Tačiau vis tiek TS-LKD buvo atsakinga už Vyriausybės veiklą. Ne visi politikai, patarėjai ir konsultantai, dirbantys su TS-LKD, yra partijos nariai. Tik apžvalgininkai kažkodėl labai mėgsta pabrėžti, kad vienas ar kitas žmogus priklauso partijai. Nieko tas priklausymas partijai ar nepriklausymas neparodo, nes absoliuti dauguma partijų narių tėra formalūs ir aktyviai partijos reikaluose nedalyvauja, o lygiai taip pat daug aktyvistų nėra partijų nariai, tačiau turi didelę įtaką lyderiams. Štai Ingrida Šimonytė turi labai stiprią įtaką partijoje, bet nėra narė, o Vygaudas Ušackas, nors yra narys, kitose visuomenės grupėse sulaukia daug daugiau paramos. O tokių pavyzdžių daugybė visose politinėse organizacijose. Net dabartinis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nėra partijos narys, tai ko tada vertas tas nario bilietas? Pavyzdys kaip rinkti politikos kandidatus TS-LKD rengiami išankstiniai Prezidento rinkimai yra dar vienas žingsnis senovinį partijos įvaizdį pertvarkant į politinį judėjimą. Tokiame darinyje svarbu būtų ne atskiri politikai, ne nariai ir net struktūros, bet konservatyvios idėjos ir vertybės, kurios vienija žmones, o jau šie pasirenka politikus, kurie jas geriausiai atstovauja. Ar toks modelis gali sėkmingai veikti? JAV patirtis rodo, kad gali. Socialinių tinklų ir informacijos pasaulyje kitokia partijų forma net nėra gyvybinga. Ilgainiui visos partijos Lietuvoje turės atsiverti, arba, keičiantis kartoms, nebesugebės pritraukti rinkėjų. Konservatorių rengiami pirmieji kandidato į valstybės Prezidentus išankstiniai rinkimai siunčia labai svarbią žinią – partija nesiekia parinkti sau palankaus kandidato, nesiekia į gerą postą pastūmėti vieną ar kitą saviškį, koks jis geras bebūtų, bet visa organizacijos jėga parems tą kandidatą, kuris geriausiai atstovauja vertybes, kurios svarbios šiai bendruomenei. Nėra jokių sąlygų, kad paremtas kandidatas būtų kaip nors skolingas partijai. Tą užtikrina ir ne partijos narių galimybė dalyvauti balsavime. Taigi jeigu toks kandidatas taptu Prezidentu, tai jo niekaip neįpareigoja būti kaip nors susijusiu. Net priešingai, visuomenė bus labai akyla ir bet kokia nuolaida rėmėjams bus žvelgiama su įtarumu ir padidintu dėmesiu. Stiprybė yra neskirstyti į „partinius“ ir „nepartinius“ TS-LKD tuo aiškai liudija, kad jai rūpi ne geriausias partijai kandidatas, bet geriausias Lietuvai. Žinoma, pagal savo vertybes – patriotiškumą, provakarietiškumą, pagarbą tradicijoms ir kt. Prie tokio požiūrio Tėvynės sąjunga nuosekliai ėjo, ir paskutiniuose dviejuose Prezidento rinkimuose neieškojo kandidato „geriausio iš partinio sąrašo“, bet rėmė partijos vertybėms artimą pretendentą, kokiais tuo metu buvo Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Šiandien, kai vėl girdisi kai kurių lyderių pasisakymai, kad būtina partijai kelti „savo“ kandidatą, tai daryti „būtina“, reikia siekti „savo“ Prezidento – panašu į nomenklatūrinius parinkimus ir tai jau yra bandymas grįžti atgal. Labai nuvilia Liberalų pozicija kelti „savo“ kandidatą, norėtųsi platesnio požiūrio, bent jau rinkėjai to tikėtųsi. Kai kas nesuprasdami TS-LKD siūlymo esmės, sako, kad nepartinis kandidatas tik liudija partijos silpnybę, tačiau kaip rodo rinkimų patirtis, svarbu remti geriausią kandidatą ir nestatyti išankstinių barjerų. TS-LKD šiandien yra partijų flagmanas, realiais veiksmais įrodantis kokios ateityje turės būti visos politinės organizacijos, ir kuo greičiau jos tai supras ir perims šią patirtį, tuo visai Lietuvos demokratijai bus didesnė pergalė. Išankstiniai Prezidento rinkimai tai gali paskatinti.   Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose
Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje. Elektronikos kontroleriai vokiškiems siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų pasaulyje neturintys impulsinio magnetinio lauko matuokliai – tik maža dalis Lietuvos mokslininkų darbų, sudominusių tarptautines kompanijas. Daugiau nei kompiuteris Kauno technologijos universiteto (KTU) Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas prof. Vytautas Deksnys pasakojo, kad į kitus įrenginius įterpiamos kompiuterizuotos elektroninės sistemos skirtos dažniausiai valdyti įvairius prietaisus, įrenginius bei technologinius procesus. Daugiau nei kompiuteris – toks galėtų būti trumpiausias įterptinių sistemų apibūdinimas. Jos naudojamos daugelyje sričių – nuo automobilių technikos iki aviacijos, telekomunikacijų, įvairių matavimų, objektų atpažinimo bei technologijų valdymo. „Pagrindinis mūsų darbo objektas šiuo metu yra robotizuotos automatinės gamybos sistemos elektronikos pramonės įmonėms. Paprastai jos techniškai yra kur kas sudėtingesnės už produktus, kuriuos gamina“, – pabrėžė prof. V. Deksnys. Vienas iš pagrindinių KTU mokslininkų partnerių – vokiečių kompanija „Karcher“. Kartu su įmone „Selteka“ Kaune gaminami elektronikos kontroleriai įvairių siurblių valdymui. Gamybos apimtys siekia 100 tūkst. gaminių per mėnesį. „Mūsų sukurtos robotizuotos automatinės linijos gamybos tempas yra apie penkios sekundės gaminiui“, – sakė KTU Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas. Ji programuoja, kalibruoja, testuoja ir klasifikuoja gaminius tai darydama lygiagrečiai. Viso laboratorijoje yra sukurta  gamybos priemonių, su kuriomis per metus pagaminama apie 100 mln. eurų vertės produkcijos. Bendradarbiaujama  daugiausia su įmonėmis Vokietijoje, Anglijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Tarp sukurtų produktų, pavyzdžiui, – ir centralizuoto šildymo vamzdynų diagnostikos sistema, mišinių statybinių medžiagų įmonėms gamybos sistemos, komunikacijų sietuvai išmaniai precizinei žemdirbystei, skaitmeninės televizijos sprendimai ir kt. Inovacijos paskleistos daugelyje pasaulio šalių. Partneriai iš visos Europos KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas tarptautiniu mastu gerai žinomas  kaip kompetentingas, patikimas partneris. Kito tokio plataus profilio ultragarso centro Europoje turbūt ir nėra. „Ultragarsas leidžia pažvelgti į neskaidrių medžiagų vidų ir nustatyti defektus ar tų medžiagų savybes. Ši technika plačiai naudojama pasaulyje, tačiau atsiradus naujoms medžiagoms ar iškilus kokioms nors problemoms reikia kurti naujus metodus, kurie leistų tai padaryti naudojant šiuolaikines technologijas, tarp jų – ir elektroniką, signalų apdorojimą“, – sakė Ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Liudas Mažeika. Viena KTU mokslininkų darbo krypčių – ultragarso keitikliai. Pavyzdžiui, įgalinantys matavimus karštose aplinkose, pavyzdžiui skystame švino-bismuto lydinyje. Šiuo metu įgyvendinami projektai, skirti tikrinti įvairias konstrukcijas, ar nėra jose defektų. Sritys labai atsakingos: aviacija, energetika, atominė energetika, transportas, geležinkeliai, laivyba. „Vieno projekto metu siekiama sukurti metodus kurie leistų aptikti nerūdijančio plieno, naudojamo atominėje energetikoje, savybių pakitimus.  Mūsų  partneriai yra iš visos Europos. Viena didesnių kompanijų – EDF (Electricite de France) Prancūzijoje“, – pasakojo prof. L. Mažeika. Dar vienas projektas susijęs su slankos defektais. Kai plieniniai vamzdžiai naudojami energetikos srityje yra nuolat veikiami aukšto slėgio ir temperatūros, ties suvirinimo siūlėmis atsiranda mažyčių įtrūkimų. Jiems vis didėjant, vamzdžiai gali trūkti. Projekto tikslas – kuo anksčiau aptikti tuos defektus, kad vėliau netektų patirti didelių nuostolių. Ultragarso mokslo instituto tyrėjai jau yra sukūrę metodą slankos defektams nustatyti, dabar  kuriama įranga, kuri veiktų gamybos sąlygomis. Bendradarbiaujama su INETEC branduolinių technologijų institutu Kroatijoje, kompanijomis „Applied Inspection“ ir „TWIi“ Jungtinėje Karalystėje bei „Public Power Corporation“ Graikijoje. Technologijos kaip įrankis „Elektronikos prietaisai smarkiai mažėja. Atsiranda naujų – lanksčiosios, dėvimosios ar struktūrinės – elektronikos sričių. Kai toks virsmas, tikras iššūkis, kas pirmas pamatys naują pritaikymą ir panaudos naujausias technologijas“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto administravimo vadovas doc. Mindaugas Žilys. Todėl KTU įsteigtas vadinamasis prototipų centras „FabLab Kaunas“. Jis skirtas įgyvendinti originalias idėjas, kurti inovatyvius produktus. Stengiamasi sudaryti kuo geriausias sąlygas inovacijoms rastis, nuolat atnaujinti įrangą, laboratorinę bazę. Orientuojamasi daugiausia į elektronikos technologijas. Kaip pabrėžė doc. M. Žilys,  į elektronikos pramonę ateinantys naujieji žaidėjai siunčia būtent tokią žinią: reikia gerai elektronikos technologijas suprantančių ir jas naudoti sugebančių specialistų. KTU mokslininkai jau kelioms didelėms pasaulinėms įmonėms atlieka tiriamuosius darbus, kuria įvairius produktus. Nemažai bendradarbiaujama, pavyzdžiui, su amerikiečių kapitalo įmone „Littelfuse“, vokiečių kompanija AK-KO, skandinavų „Kitron“, lietuviška „Selteka“. Tik pradedama bendradarbiauti, bet gana intensyviai, su neseniai į Lietuvą atėjusiomis vokiečių įmonėmis „Hella“ ir „Continental“. Ekranams ir apšvietimui KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų naujausi tyrimai skirti organinėms medžiagoms, pasižyminčioms uždelstosios fluorescencijos reiškiniu. Potenciali šių medžiagų sritis, kaip sakė katedros vadovas prof. Juozas Vidas Gražulevičius, – organiniai šviesos diodai (OLED). Šie prietaisai naudojami ekranuose ir apšvietimui. Tyrėjų darbai  šiuo metu daugiausia finansuojami per programos „Horizontas 2020“ projektus. Du vykdomi dabar, trečią pradės – ir koordinuos – nuo 2019 metų sausio. Per šiuos projektus vyksta bendradarbiavimas ir su pramonės įmonėmis, daugiausia su tokiomis Vokietijos kompanijomis kaip „Novaled“, priklausanti „Samsung Electronics“, „Cynora“, „Creaphys“. Anksčiau prof. J. Gražulevičiaus grupė vykdė projektus, tiesiogiai finansuotus „Samsung Electronics“ ir BASF. Per projektą, finansuotą „Samsung Electronics“, patentuota daug organinių puslaidininkių. Geležinkeliams ir kariuomenei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Andrius Ušinskas išskyrė du svarbiausius  projektus, vykdytus pastaraisiais metais. Vilniaus lokomotyvų remonto depui sukurta sistema, leidžianti gauti ir išanalizuoti lokomotyvų elektroninius duomenis bei įvertinti lokomotyvų veiklą. Per antrą projektą VGTU elektronikos specialistai Lietuvos kariuomenei sukūrė sunkiai aptinkamo radijo ryšio technologiją ir radijo stotelės prototipą, garantuojančius operacijų slaptumą. 2016-2017 metais vykdyto projekto koordinatorius – UAB „Geozondas“. Per dabar vykdomus projektus  VGTU Elektronikos fakulteto mokslininkai kuria daiktų interneto karkaso modelį ir priemones intelektualioms transporto sistemoms, atviros prieigos virtualiosios realybės technologijų platformą ar, pavyzdžiui, išmaniąją optinio atsparumo testavimo sistemą lazerinių technologijų sektoriui. Neturi analogų pasaulyje „Mūsų koncepcija elektronikos srityje tokia – nuo fundamentinių tyrimų iki produktų. Tik dėl naujų mokslinių rezultatų sugebame padaryti unikalius, analogų pasaulyje neturinčius prietaisus“, – pabrėžė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vadovas prof. Saulius Balevičius. Pagrindinė FTMC tyrėjų produkcija dabar – impulsinio magnetinio lauko matuokliai. Kuriant priešakinius prietaisus bendradarbiaujama su Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institutu Saint Louise, Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratorija Helmholtzo-Rozendorfo centre. Prietaisų, pritaikytų labai stipriems magnetiniams laukams, parduota amerikiečiams, vokiečiams, turkams. Neseniai impulsinio magnetinio lauko matuoklį savo laboratorijai įsigijo stambi JAV kompanija „Baker Hughes“, konglomerato „General Electric“ dukterinė įmonė, gaminanti daugiausia skalūnų, naftos, dujų paieškos prietaisus. Planuojama su ja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. „Dabar sukurtas naujas prietaisas turės kur kas platesnį pritaikymą, nes impulsiniai laukai silpnesni“,– pasakojo prof. S. Balevičius. Prietaisas apgintas europiniu patentu 32 šalyse. Taip pat tikimasi su amerikiečiais kartu patentuoti kai kurias inovacijas. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. „OPEN R&D Lietuva“ informacija  

Vašingtone lankėsi ministras L.Linkevičius
2018 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius transatlantinio saugumo forume Vašingtone aptarė Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bendradarbiavimą reaguojant į bendrus iššūkius saugumui. „Svarbiausia žinia, kurią Lietuva nori pasiųsti - transatlantinė vienybė išlieka esminiu faktoriumi sprendžiant prieš mus kylančius saugumo iššūkius. Nors transatlantinės vienybės svarba nėra naujiena, tačiau visuomet svarbu prisiminti kodėl NATO ir ES buvo sukurtos ir kokios vertybės vienija transatlantinę šeimą,“ sakė Lietuvos ministras. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad saugios ir vieningos Europos išsaugojimui būtina stipri ir solidari NATO bei aktyvus JAV įsitraukimas į mūsų žemyno saugumo reikalus. L.Linkevičius Vašingtone dalyvavo Europos politikos analizės centro (angl. Center for European Policy Analysis CEPA) diskusijoje apie glaudų bendradarbiavimą su JAV stiprinant Europos gynybą, NATO pastangas užtikrinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą dabartinių grėsmių akivaizdoje. „Bet kokiomis pastangomis gynybos srityje ES ir NATO neturėtų dubliuotis ar konkuruoti. Bendradarbiavimas ir koordinavimas yra esminis tokių pastangų sėkmės garantas; o šios pastangos turėtų būti nukreiptos tam, kad užpildyti esamus trūkumus gynybos srityje,“ pabrėžė ministras. CEPA vyriausiojo viceprezidento Edwardo Lucaso vestoje diskusijoje taip pat dalyvavo Rumunijos vicepremjerė Ana Birchall, Lenkijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Jacekas Czaputowiczius ir Miroslavas Lajčakas. CEPA Forumo metu Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei CEPA Viceprezidentas E.Lucasas taip pat dar kartą atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijoje neteisėtai kalinamą Ukrainos režesierių Olegą Sencovą, reikalaudami paleisti jį į laisvę. LR Ambasada JAV