JAV lankosi Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vadai
Rugpjūčio 11 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, oficialiais vizitais lankydamiesi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), „Fort Irwin“ kariniame poligone esančiame JAV nacionaliniame mokymo centre aplankė ten besitreniruojančius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ir priskirtų padalinių karius.

Vilniaus reklamos poveikis: didžiulis dėmesys sostinei
Garsioji Vilniaus reklamos kampanija „Vilnius – G-spot of Europe“ mobilizavo pasaulio žiniasklaidos dėmesį Lietuvos sostinei ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Šį savaitgalį Vilnius atsirado ne tik solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, bet ir milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko Johno Oliverio laidoje.

Diskusija dėl Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemos plėtros
Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyks dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl partnerystės. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatys Lietuvos regioninės politikos prioritetų projektą iki 2030 metų, užsienio ekspertai – tarptautines regionų ekosistemų vystymo gerąsias praktikas. Bus diskutuojama dėl regiono švietimo, mokslo, savivaldos, verslo partnerystės galimybių, įgyvendinant nacionalinę regionų politiką ir taikant užsienio šalių gerąsias praktikas Lietuvoje. Dr. Jukka Teräs iš Suomijos, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitys pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Silje Bareksten iš Norvegijos, Oslo verslo regionų asociacijos vykdomo išmaniojo miesto projekto vadovė, skaitys pranešimą apie partnerystę regione diegiant inovacijas. Ekspertės patirtis – unikali: ji dirbo su inovacijų, technologijų perdavimo ir komercializavimo projektais Oslo universitete, Oslo universitetinėje ligoninėje, CERN (Ženevoje), Monrealyje (Kanadoje).  Laikinai einantis Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas viliasi, kad KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo inovacijų ekosistemą, sudarytų palankesnes sąlygas investuoti, ugdyti talentus, tapti veiksmingu sprendimų centru Vakarų Lietuvos regione. „Klaipėdos universitetas yra vienas pagrindinių mokslo ir studijų centrų šiame regione, todėl matome galimybę su kitomis aukštosiomis mokyklomis regione dirbti išvien ir kurti aukštą pridėtinę vertę Vakarų Lietuvos regionui: pritraukti jaunus žmones, skatinti verslumą, vykdyti sudėtingus mokslinius tyrimus.“ Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, veiksmingai regioninei politikai būtini stiprūs ir už savo plėtrą atsakingi regionai, kuriems galėtų būti perduotos didesnės plėtros planavimo ir valdymo galios: investicijų politikos įgyvendinimas, dalies viešųjų paslaugų valdymas ir didesnis savarankiškumas naudojant finansinius išteklius. Taigi nacionalinės regioninės politikos prioritetai iki 2030 metų, parengti siekiant sudaryti oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus gyvenimo bei darbo prielaidas visoje Lietuvoje, bus pristatomi Klaipėdoje, kur ketinama aptarti ir Vakarų Lietuvos regiono perspektyvas.

Premjeras: ir toliau stiprinsime Lietuvos ir Japonijos ryšius
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis atsisveikino su kadenciją Lietuvoje baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda. „Nuoširdžiai dėkoju, kad per savo darbo Lietuvoje metus prisidėjote prie mūsų šalių bendradarbiavimo bei gerų ir draugiškų dvišalių santykių“, – sakė premjeras. T. Shigeeda reikšmingai prisidėjo organizuojant aukšto lygio Japonijos pareigūnų vizitus į Lietuvą. Primintina, kad sausį įvyko istorinis Japonijos premjero Šinzo Abės vizitas Lietuvoje. Laukiama, kad Lietuvą aplankys ir kiti Japonijos Vyriausybės nariai. Siekiama toliau stiprinti dvišalius ryšius, tame tarpe ir Japonijos bei Baltijos šalių bendradarbiavimo formate. Premjero teigimu, Lietuva vertina Japonijos ambasados pastangas pritraukiant gausią Japonijos delegaciją į Life Sciences Baltics gyvybės mokslų forumą Vilniuje šių metų rugsėjo mėnesį ir 2016 metais. Prisimintas Japonijos gynybos pajėgų laivų apsilankymas Klaipėdos uoste 2016 m.  Tai - unikalus įvykis mūsų valstybių istorijoje, skirtas pažymėti diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį. Lietuva ir Japonija, kaip bendraminčiai partneriai, turi daug potencialo stiprinant bendradarbiavimą saugumo srityje. Japonijos diplomatui Ministras Pirmininkas padėkojo už aktyvų darbą Lietuvos regionuose, skiriant dėmesį mažesnėms savivaldybėms. Neabejojama, kad veikla stiprinant ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos žmonių, ir ypatingai jaunimo, duos pozityvių rezultatų ateityje. Pasidžiaugta Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos vadovų susitikimo, vykusio liepą, rezultatais. Ekonominės ir strateginės partnerystės sutarčių pasirašymas yra istorinis momentas, pradedantis naują dvišalių santykių etapą ir iš esmės atveriantis kelią laisvai prekybai tarp ES ir Japonijos. Laukiama pernai pasirašytos Sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos greito įsigaliojimo. Turizmas išlieka svarbia Lietuvos ir Japonijos dvišalio bendradarbiavimo sritimi. Prieita sutarimo, kad Čiunės Sugiharos paveldo išsaugojimas stiprina ryšius tarp mūsų valstybių žmonių, todėl tai būtina plėtoti ateityje. Premjeras taip pat išreiškė interesą artimiausiu metu su atsakomuoju vizitu apsilankyti Japonijoje.

VU susitiks žymiausi pasaulyje konstrukcionizmo atstovai
Rugpjūčio 21-25 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė konferencija „Konstrukcionizmas, informatinis mąstymas ir švietimo inovacijos“. Tai jau penktoji konferencija, nuo 1992 m. kas dvejus metus vykstanti skirtingose šalyse, pratęsusi 27 metų trukmės Europos Logo konferencijų tradiciją. Lietuvoje ši konferencija rengiama pirmą kartą. Konferencija suburs mokslininkus iš daugiau negu 40-ties skirtingų šalių, dirbančius technologinių, socialinių ir humanitarinių mokslų sanglaudoje bei taikančius inovatyvius informatikos, inžinerijos, ugdymo mokslų metodus, tyrinėjimais grįstą mokymą(si), ugdymo procese naudojančius informatinį mąstymą lavinančias priemones, neapsiribojančias kompiuteriais. Į konferenciją taip atvyks ir šioje srityje sėkmingai dirbantys Lietuvos išeivijos atstovai.  „Didžiausi šalių pokyčiai yra siejami su informatinio mąstymo ugdymu ir informatikos turinio pertvarkymu. Skaitmenines technologijos, tokios kaip kompiuteriai, mobilieji įrenginiai, skaitmeniniai priedai, tinklai ir kt.  yra sparčiausiai pasaulyje besivystanti pramonės šaka, o Code.org skelbia, kad 2020 m. pasaulyje reikės 1,4 mln. naujų programuotojų, nors bus teparengta 0,4 mln. Jeigu norime būti šios srities lyderiais, turėtume (at)naujinti informatikos turinį bei tobulinti mokyklų bendruomenių skaitmenines kompetencijas – viliamės, kad ši konferencija pasitarnaus šiam tikslui“, – teigė konferencijos pirmininkė, VU profesorė Valentina Dagienė. „Džiaugiamės, kad konferencija sutampa su pedagogų rengimo Vilniaus universitete atsinaujinimu. Filosofijos fakultete įsteigtas Ugdymo mokslų institutas tampa vienu iš trijų Lietuvoje veiksiančių pedagogų rengimo centrų. Siekiame, kad pedagogų rengimas Vilniaus universitete remtųsi naujausiais pedagoginiais tyrimais ir atsižvelgtų į naujausias pasaulines tendencijas. Todėl ypač svarbia tampa prof. Valentinos Dagienės iniciatyva prieš konferenciją, rugpjūčio 20 dieną, organizuoti Lietuvos mokytojams skirtą renginį, kurio metu užsienio mokslininkai surengs šalies mokytojams net 18 kūrybinių dirbtuvių.  Į šias dirbtuves užsiregistravo daugiau negu 170 mokytojų iš skirtingų Lietuvos miestų. Tai unikali galimybė jiems padiskutuoti su pasaulinio lygio mokslininkais“, – sakė VU Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas. Šių metų konferencijos dėmesio centre – mokyklinės informatikos (angl. Computer Science, Computing) programos, informatinio mąstymo (Computotional Thinking) lavinimas ir tarpdalykinis STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) ar trumpiau, STEM krypties ugdymas. Vilniaus universitetui, gavusiam finansavimą pertvarkyti Vilniaus planetariumą į nacionalinį STEM centrą, konferencijos dėka atsiveria galimybės išgirsti žymių šios srities mokslininkų įžvalgas bei užmegzti tvirtus akademinius ryšius. Konferencijoje bus aptariama konstrukcionizmo epistemologija, informatinio mąstymo ugdymas, neformaliojo ugdymo naujovės, technologijomis grįstas ugdymas, socialinis teisingumas ir lygybė, mokytojų rengimas ir švietimo politika, technologijų ir vaizduojamojo meno ryšiai. Konferencija pasižymi pranešimų ir veiklų formų įvairove: moksliniai pranešimai, praktiniai pristatymai, dirbtuvės, darbo grupės, demonstraciniai ir stendiniai pranešimai, refleksijos, diskusijos, simpoziumai. Konstrukcionizmo pradininkas – Seymouras Papertas, žymus matematikas, informatikas ir edukologas, vienas iš dirbtinio intelekto teorijos ir Logo programavimo pradininkų, bendradarbiavęs su Jean Piaget.

Premjeras žada, kad skurdo lygis jau kitais metais mažės
Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad jau kitais metais skurdas Lietuvoje nebedidės. Kartu S. Skvernelis pabrėžia, kad dėl to, jog 2017 m. skurdo lygis Lietuvoje augo, kalti ne tuo metu sprendimus priiminėję valdantieji, bet ankstesnių Vyriausybių sprendimai.

Paskelbus skurdo statistiką, SADM vardija, ko imtasi
Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, duomenis apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)

Teroristinius nusikaltimus kurstanti informacija bus draudžiama
Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui. Šiuo teisės aktu į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos dėl kovos su terorizmu nuostatos. Pakeitimais siekiama nustatyti kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, priemones, įgalinančias greitai pašalinti žalingą interneto turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti, kartu užtikrinant, kad šios priemonės būtų būtinos ir proporcingos. Europos Komisijos rekomendacijoje teigiama, kad tokia informacija žalingiausia pirmą valandą po jos pasirodymo internete. Įsigaliojus pataisoms, policija įgis teisę duoti nurodymus tokią informaciją blokuoti arba pašalinti. Pildant Visuomenės informavimo įstatymą nustatoma, kad draudžiama skleisti teroristinius nusikaltimus skatinančią arba kurstančią informaciją. Kartu, siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiama tokios informacijos sąvoka. Tai informacija, kuria tiesiogiai skatinama ar kurstoma vykdyti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami ar pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užtikrinti paramą teroristiniam elgesiui ar stipriai įbauginti gyventojus. Policija, sužinojusi apie internete paskleistą tokio turinio informaciją, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pasiūlys savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti. To nepadarius, policija turės duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams (kai informacija yra saugoma Lietuvoje) ir tinklo paslaugų teikėjams (kai informacija yra saugoma ne Lietuvoje) blokuoti tokią informaciją iki 72 valandų. O siekiant pašalinti šią informaciją arba ją blokuoti ilgiau nei 72 valandoms policija privalėtų gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą. Privalomi nurodymai blokuoti arba šalinti informaciją turės būti įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jų gavimo momento. Poįstatyminiu teisės aktu bus nustatyta tvarka, kaip viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, vartotojai bus informuojami apie blokavimo arba šalinimo priežastis.

Lietuviai šalies viduje migruoja dėl darbo, patogaus gyvenimo ir... vestuvių
Apie migraciją kalbama išties dažnai – esame vieni didžiausių geresnio gyvenimo svečiose šalyse ieškotojų visoje ES, o pabėgėlių krizė ir imigrantų istorijos ilgai sukosi tarp pagrindinių naujienų. Tačiau ne mažiau svarbus ir daug įdomios informacijos atskleidžiantis yra gyventojų migravimas šalies viduje.

Premjeras: strateginės partnerystės ryšiai su JAV – Lietuvos užsienio politikos prioritetas
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su  Lietuvoje viešinčia JAV kongreso narių delegacija ir aptarė JAV ir Lietuvos tarpusavio santykių aktualijas bei iššūkius regiono saugumo situacijai.

Partijų savivalę Vilniaus bendruomenės sieks pakeisti miestiečių savivalda
Neapsikentę pagal partijų sąrašus išrinktų miesto tarybos narių rietenų, paprastų Vilniaus gyventojų valios ignoravimo ir atsakomybės nebuvimo Vilniaus miesto bendruomenių lyderiai kviečia miestiečius vienytis ir kartu ginti savo interesus.

Verslo iniciatyvos, siekiančios sumažinti aplinkos taršą
Daugeliui ne kartą teko girdėti apie Ramiajame vandenyne plaukiojančias plastiko atliekų salas, kurių dydis siekia 1,6 mln. kvadratinių kilometrų, ir nuo prarytų šiukšlių nugaišusius banginius. Sumažinti aplinkos taršą ir apsaugoti planetą nuo neigiamos klimato kaitos stengiasi ne tik pavieniai šiukšles rūšiuojantys gyventojai, bet ir galingiausios pasaulio kompanijos. Prie naujos verslo iniciatyvos jungiasi ir Lietuvos įmonės, siekiančios iki nulio sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį.