Skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai vietos gali nelikti
Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, o taip pat ir lituanistikos studijoms ateityje. Savo poziciją jie išdėstė memorandume, kurį taip pat pasirašė ir frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, adresuotame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui.

Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti?
Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4 milijardus eurų kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.

Gimstamumą galime taisyti pasimokę iš gerų pavyzdžių
Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina  aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro ir trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat gerąsias patirtis turi Skandinavijos šalys ir kaimyninė Estija.

JAV prezidentas išreiškė visokeriopą paramą užtikrinant saugumą Baltijos šalyse
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi balandžio 3 d. dalyvavo JAV ir Baltijos šalių viršūnių susitikime, kuriame JAV prezidentas Donald Trump išreiškė visokeriopą paramą užtikrinant saugumą Baltijos šalyse, pavadindamas jas ištikimomis sąjungininkėmis, kurios investuoja ne tik į savo saugumą, bet prisideda ir prie saugumo užtikrinimo pasaulyje.

Baltijos šalių prezidentų susitikimas su Trumpu
Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas antradienį susitinka su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais. Kokios svarbiausios temos bus aptariamos susitikimo metu?

Kas yra tas hibridinis karas
Saugumo ekspertai vis dažniau kalba apie hibridines grėsmes ar net karą. Tai ypač suaktyvėjo po Vladimiro Putino samdinių invazijos į Ukrainą, kuri labai nustebino Vakarus. Ne tik visuomenę, bet ir daugelį saugumo ekspertų. Jie klausė savęs: kaip čia įvyko, kad Putinas taip staiga ir lengvai okupavo dalį Ukrainos?

Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikimas Vašingtone
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio 3 d., antradienį, Vašingtone Baltuosiuose rūmuose susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu ir dalyvaus Baltijos šalių bei JAV viršūnių susitikime.

Reikalingus Lietuvai specialistus buria eksporto lyderių programa „Sparnai“
Lietuvoje startuoja eksporto lyderių programa „Sparnai“, skirta pritraukti ir išlaikyti šalies talentus. Programą įgyvendinanti „Versli Lietuva“ tikisi, kad ne mažiau nei pusė programos dalyvių sugrįš dirbti į Lietuvą po studijų užsienyje, o per dvejus programos metus 24 dalyviai ženkliai prisidės prie Lietuvos eksporto konkurencingumo didinimo.

Lietuva 2118: žmonės, kokybė ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje.
Šimtmetį atšventėm puikiai. Tikrai! Labai nuoširdžiai taip manau. Tiek vienybės ir pasididžiavimo savo valstybe šioje šalyje jau seniai nesu matęs. Ir nors labiau pritariu minčiai, kad Lietuva ne šimtais, o tūkstančiais metų savo amžių skaičiuoja, šiuolaikinio valstybingumo šimtmetis mums yra tikrai svarbus.

Pašto ženklu bus pažymimas Lietuvos skautų šimtmetis
Minėdamas Lietuvos skautų gyvavimo šimtmetį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą. Jis apyvartoje pasirodys šį penktadienį, kovo 30-ąją.

Lietuvoje vaikų mažėja, o jų gerovė neužtikrinama
Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų paslaugų neprieinamumu ir t. t. Sisteminiam įvertinimui būtinos aukštos kompetencijos, nepriklausomų ekspertų komandos, institucijų bendradarbiavimas ir kiti ištekliai, tačiau Lietuvoje tam kol kas nėra net rimtų užuomazgų.

Įstatymų grimasos tėvų netekusiems vaikams
Šiandien Seime vykusios konferencijos metu „Įvaikinimas ir globa: ar įstatymai atitinka realius poreikius?“ buvo pristatytas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria tėvų globos netekusius vaikus įvaikinę ar nuolat globojantys tėvai.