G. W. Bushui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas
Vilniaus miesto garbės piliečių istorijoje trečiadienį įrašyta nauja – George`o Walkerio Busho – pavardė. 43-ajam JAV prezidentui pagerbti miesto Taryba nusprendė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą. Šiemet sukanka 15 metų nuo pirmojo ir iki šiol vienintelio JAV prezidento apsilankymo Vilniuje. Ant Vilniaus Rotušės sienos kabo atminimo lentelė, kurioje įrašyti tuomet ištarti itin reikšmingi ir įkvepiantys G. W. Busho žodžiai: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“ Sprendimą Vilniaus savivaldybės politikai priėmė vienbalsiai.  „Žiūrint į tai, ką Lietuva pasiekė per pastaruosius keliolika metų, akivaizdu, kad įvykę pokyčiai, kai įstojome į Europos Sąjungą ir NATO, yra esminiai. Ir žiūrint atgal, kieno žingsniai, pozicija buvo lemiami tuo etapu, tai, be abejo G. W. Bushas buvo tas asmuo, tas JAV prezidentas, nuo kurio pozicijų daugiausia priklausė“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mero teigimu, nuo JAV priklausė Geležinės uždangos griuvimo Lietuva „atsidurs teisingoje pusėje“. „Taip ir atsitiko: mes po naujos Geležinio uždangos naujos formavimosi esame teisingoje pusėje, o kad čia esame, didžiąja dalimi galime dėkoti G. W. Bushui, kuris ir pasakė garsiąją frazę, kad kas yra Lietuvos priešai, yra ir Amerikos priešai“, – dėstė R. Šimašius. „Man atrodo, kad atėjo laikas prisiminti sostinės tarptautinį statusą ir suteikti garbės piliečio vardą buvusiam JAV prezidentui“, – pridūrė jis. Meras išreiškė viltį, kad G. W. Bushas pats atvyks atsiimti apdovanojimo – R. Šimašius sako, kad apie tai yra asmeniškai kalbėjęs su G. W. Busho aplinka, kai kuriais Jungtinių Valstijų senatoriais. Sprendimą inicijavo į merą Remigijų Šimašių kreipęsi politologai, žiniasklaidos, viešųjų ryšių atstovai Linas Kojala, Audrius Matonis, Audrius Siaurusevičius, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Paulius Gritėnas, Mykolas Katkus, Ovidijus Lukošius, Tomas Janeliūnas, Andžejus Pukšto, Vytautas Keršanskas. Projekto iniciatoriai nurodo, kad šiemet sukanka penkiolika metų, kai pirmasis ir vienintelis į Lietuvą atvykęs pareigas einantis JAV prezidentas G. W. Bushas Rotušės aikštėje paskelbė apie „ypatingus įsipareigojimus Lietuvos saugumui“, todėl ši sukaktis būtų prasminga pagerbti politikui. Tarybos nariai pažymi, kad būtent G. W. Busho iniciatyva pasiekta, jog Lietuvai JAV būtų įvestas bevizis režimas. 43-iasis JAV prezidentas G. W. Bushas buvo valdžioje dvi kadencijas 2001 – 2009 metais. Jis Lietuvoje lankėsi 2002-ųjų lapkritį ir vizito metu sakė istorinę kalbą daugiatūkstantinei miniai prie Vilniaus rotušės. Atminimo lentoje įamžintas prezidento išsakytas pažadas: „Tie, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps JAV priešu“. „Mums, vilniečiams, garbė dar kartą įprasminti šimtmečio minėjimą, atsidėkojant G. W. Bushui už parodytą principingumą, priimant reikšmingus sprendimus, padėjusius mums augti, vienas pirmųjų drąsiai stojo laisvės ir demokratijos siekiančiųjų pusėn. Manau, nesuklysiu sakydamas, kad JAV ir Lietuva jau šimtą metų yra ne tik politinės sąjungininkės. Mūsų valstybės eina išvien, ne tik kurdamos bendrą politikos ir saugumo sistemą, bet ir saugodamos bendras ir kultūros vertybes, atverdamos sienas menininkams, pasikeisdamos meno iniciatyvomis ir projektais. Ir, žinoma, kartu minėdamos ir švęsdamos svarbiausias mūsų tautų ir valstybių šventes. Manau, kad tai – pati tikriausia pagarbos Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystės šimtmečiui išraiška,“ – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms. Garbės piliečiu gali tapti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai. Valdant 43-ajam prezidentui, JAV nuosekliai rėmė NATO atvirų durų politiką visoms narystės siekiančioms demokratinėms valstybėms  ir nuolat siekė laisvės, demokratijos ir tesės viršenybės. G.W. Busho administracija ėmė aktyviai didinti Vidurio Europos energetinę nepriklausomybę. Visa tai sutapo su strateginiais Lietuvos interesais. G.W. Bushas iki šiol yra vienintelis JAV prezidentas, apsilankęs Lietuvoje. 2002 m. lapkričio 23 d. tuometinis Amerikos prezidentas pasakė įsimintiną ir padrąsinančią kalbą daugiatūkstantinei miniai, susirinkusiai prie Vilniaus rotušės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sostinėje Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996 m. Pirmuoju Vilniaus miesto garbės piliečiu tais metais tapo tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas už paramą laisvės siekiančiai Lietuvai. Praėjusiais metais garbės piliečiu paskelbtas Samuelis Bakas – garsus litvakų dailininkas.

ES ir Turkijos bendradarbiavimas – būtinas geopolitiniams iššūkiams atremti
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Çavuşoğlu. Susitikime aptartos globalioje erdvėje kylančios įtampos, ES ir Turkijos santykiai bei dvišalis bendradarbiavimas. Pasak šalies vadovės, geopolitinių saugumo ir ekonominių iššūkių akivaizdoje Europa negali nusisukti nuo finansinius sunkumus patiriančios Turkijos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai šaliai, kurios indėlis yra strateginis pažabojant terorizmo ir migracijos keliamas grėsmes Europai. Turkija yra patikima NATO narė, jos vaidmuo esminis užtikrinant viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Todėl susitikime Prezidentė pabrėžė, jog transatlantiniam saugumui itin svarbu, kad dvi sąjungininkės – JAV ir Turkija – rastų būdų tarpusavio įtampai įveikti. Lietuva taip pat nuosekliai remia ES ir Turkijos dialogą. Prekybos, saugumo, migracijos bei kitose srityse Europai reikalinga Turkija, o Turkijai Europa. Sėkmingas tokios partnerystės pavyzdys – prieš dvejus metus įsigaliojęs ES ir Turkijos susitarimas dėl migracijos. Tai – veiksmingiausias instrumentas suvaldant iš Sirijos į Europą plūstantį pabėgėlių srautą, kuris nelegalių atvykimų skaičių sumažino 95 proc. Aptariant dvišalius santykius pabrėžta, kad Turkija tampa vis svarbesne Lietuvos prekybos partnere. Per praėjusius metus dvišalė prekyba išaugo 59 proc. ir siekė daugiau nei pusę milijardo eurų. Itin perspektyvios sritys yra informacinės technologijos, lazeriai, biomedicina ir gyvybės mokslai. Lietuva palaiko tolesnį ES ir Turkijos muitų sąjungos gilinimą, kuris dar labiau paskatintų dvišalius ekonominius ryšius ir būtų abipusiškai naudingas. Abi valstybes sieja ir stiprūs žmonių tarpusavio kontaktai. Turkija – pagrindinė lietuvių atostogų ir turizmo kryptis. Pernai šioje šalyje apsilankė 135 tūkst. turistų iš Lietuvos. Turkija taip pat yra viena iš Vilniuje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigėjų, o jos karo laivai šiemet dalyvavo Aljanso pratybose Baltijos jūroje „BALTOPS“.

Pirmąjį pusmetį Lietuva suviliojo vokiečius ir britus
Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose bent vieną naktį praleido 745,5 tūkst. užsienio turistų, t. y. 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įskaitant ir vietinį turizmą, bendras sektoriaus augimas siekė 9,2 proc., o šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 1,41 mln. „Spartus turizmo sektoriaus augimas pirmojoje metų pusėje, kai dėl gamtinių sąlygų Lietuvai sudėtinga pritraukti užsienio turistų, yra geras ženklas, rodantis, kad pamažu išmokstame kovoti su sezoniškumu ir pateikti prioritetinėms užsienio rinkoms patrauklių pasiūlymų. Be to, itin svarbu, kad sparčiai daugėja turistų iš prioritetinių tolimųjų rinkų – Japonijos, JAV ir Izraelio – ir jie praleidžia Lietuvoje daugiau nakvynių, nes šie svečiai išleidžia daugiausiai, todėl yra naudingiausi Lietuvos ekonomikai ir turizmo verslui“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Išskiriant prioritetines ir didžiausio turistų srauto į Lietuvą rinkas, pagal atvykstančių turistų skaičių sparčiausiai didėjo turistų iš Vokietijos (18,3 proc., 85,5 tūkst.) ir Jungtinės Karalystės (15,3 proc., 32,5 tūkst.), kiek lėčiau – iš Rusijos (12,8 proc. 86,9 tūkst.), Ukrainos (11,2 proc., 43 tūkst.) ir Lenkijos (9,7 proc., 80,6 tūkst.) srautai. Pagal nakvynių skaičių labiausiai augo turistų iš Ukrainos (18,6 proc., 82,3 nakvynės) ir Jungtinės Karalystės (15,7 proc., 68,8 nakvynės) rezultatai. Apgyvendinimo įstaigų duomenys rodo, kad pagal Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių iš visų tolimųjų rinkų sparčiausiai daugėjo turistų iš Japonijos (20,4 proc., 11,7 tūkst.) ir JAV (8,0 proc., 20 tūkst.). JAV praėjusiais metais pateko į dešimtuką šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų, ir aplenkė Italiją, Ispaniją ar Prancūziją. Nors daugiausia šalyje išleidžiančių turistų – iš Izraelio – skaičius sumažėjo 0,3 proc., jie Lietuvoje praleidžia 25 tūkst. nakvynių, t. y. 11,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vietinių turistų skaičius augo 10,8 proc. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius po Lietuva keliavo 666,7 tūkst. šalies gyventojų. Tokį augimą vietinis turizmas išlaiko jau trečius metus iš eilės. Tai svarbu šalies regionų netolygumui mažinti, nes šalies gyventojai keliauja po visas savivaldybes, o šių kelionių metu didžioji dalis užsienio turistų apsistoja didžiuosiuose miestuose.Iš viso per pusmetį keliautojai mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose praleido 3,152 mln. nakvynių – 6,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Vidutinė viešnagės trukmė – 2,2 nakvynės. Tiesa, į bendrą šalies statistiką nepatenka turistai, apsistojantys trumpalaikei nuomai nuomojamuose butuose, namuose ir kt. Skaičiuojama, kad realūs turistų srautai yra maždaug 30 proc. didesni, nei rodo apgyvendinimo įstaigų statistika.

Sunkumus patiriantiems paaugliams – išskirtinis dėmesys
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvos rinktinės krepšininku Jonu Valančiūnu sostinėje atidarė naujus paauglių dienos namus „Išvien“. Prieš metus Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriumi tapusio Jono Valančiūno labdaros ir paramos fondo finansuojami paauglių dienos namai – pirmoji tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje, kuomet elgesio sunkumų turintys vaikai gauna specialistų pagalbą draugiškoje aplinkoje. Čia paaugliai problemas sprendžia vadovaudamiesi sporto taisyklėmis, išskirtinis dėmesys skiriamas saviraiškai, teikiama specialistų pagalba. Susidūrę su problemomis jaunuoliai ras ne tik namus, bet ir patarimų, rūpestį, pagalbą ir asmenybę ugdančias sąlygas. Pasak Prezidentės, tai, kad vienas geriausių mūsų šalies krepšininkų skiria dėmesio ir lėšų su gyvenimo sunkumais susiduriantiems paaugliams, yra puikus pavyzdys, kaip asmenine iniciatyva galima padėti šalia esančiajam. Šalies vadovė pasidžiaugė, jog Lietuvoje tokių iniciatyvų daugėja. Vis daugiau žmonių ir organizacijų sutelkia jėgas, aukoja savo laiką ir pastangas padėdami vaikams bei paaugliams ištrūkti iš nesaugios gatvės aplinkos ir užaugti dorais piliečiais – tokiais, kuriais Lietuva gali didžiuotis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad padėti sunkumų turintiems vaikams ir paaugliams galime visi, todėl kuo daugiau turėsime tokio pobūdžio erdvių, tuo greičiau pagalba taps efektyvesnė. Atidaromuose dienos namuose prieglobstį randa paaugliai, kurie jau per dideli lankyti vaikų dienos centrus, o dėl elgesio problemų jiems reikia ypatingo dėmesio. Šie namai, kuriuos jau lanko 8 paaugliai, yra unikalus sprendimas, kai socialinės paslaugos kuriamos bendradarbiaujant savivaldybei ir privačiai iniciatyvai. Šiai iniciatyvai patalpas suteikė Vilniaus miesto savivaldybė, jas įrengė ir veiklą remia Jono Valančiūno labdaros ir paramos fondas, o paramą teikia NBA žaidėjų asociacija, kitos verslo įmonės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 338 vaikų dienos centrai, kuriuos lanko beveik 10 tūkstančių vaikų. Vis dėlto dar reikia 120 naujų centrų, kad juos galėtų lankyti visi 18 500 vaikų, įtrauktų į rizikos grupes. Per dvejus su puse Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ metų vaikų dienos centrų skaičius išaugo nuo 250 iki 338. Vien kampanijos partneriai per pastaruosius dvejus metus įsteigė 20 tokių įstaigų.

Gyventojai tampa jautresni sunkumus patiriantiems vaikams
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, rugpjūčio 29 d., 13 val., lankysis Rukloje veikiančiame vaikų dienos centre, kuris šią vasarą buvo tapęs ilgiausia vasaros stovykla šalyje. Valstybės vadovė kartu su vaikais, miestelio bendruomene ir socialiai atsakingo verslo atstovais dalyvaus stovyklos uždarymo šventėje, aptars „Padovanok vaikui vasarą“ akcijos rezultatus. Į Prezidentės kvietimą aktyviai atsiliepė šalies žmonės, verslo įmonės ir savivaldybės. Už aukotojų lėšas nupirkta 116 kelialapių į stovyklas. Akcijos dalyviai ne tik prisidėjo finansiškai, bet ir patys inicijavo veiklas: organizavo Robotikos stovyklas (40 vaikų), vežė vaikus į pažintines, dienos ir savaitgalio išvykas. Galimybę pirmą kartą pamatyti jūrą šiemet vėl padovanojo Palangos savivaldybė (500 vaikų), šalies kaimelius ir jų vaikus lankė Keliaujančios architektūros dirbtuvės (300 vaikų). Prie akcijos tradiciškai aktyviai prisidėjo užsienio šalių diplomatinės atstovybės ir kiti partneriai: į edukacinę išvyką vaikus pakvietė Izraelio ambasada (150 vaikų), kelialapius į stovyklas padovanojo Amerikos prekybos rūmai, Vilniaus tarptautinis klubas vaikams iš globos namų ir sunkumus patiriančių šeimų organizavo pramogas Nemenčinės miškuose (200 vaikų). Jau trečią kartą vykusi akcija šią vasarą suteikė galimybę atostogauti beveik 3000 šalies vaikų, o per visą kampanijos laikotarpį turiningos vasaros dovana pasiekė apie 8000 vaikų, augančių sunkumus patiriančiose šeimose. Akcija taip pat paskatino duris atverti 270 švietimo įstaigų, bibliotekų, muziejų, kultūros centrų visose savivaldybėse. Skaičiuojama, kad į įvairias laisvalaikio veiklas čia įsitraukė apie 21 tūkstantis vaikų visoje Lietuvoje. Šalies vadovei raginant vis daugiau dėmesio skirti turiningoms vaikų vasaros atostogoms, jau antri metais iš eilės auga ir valstybės skiriamos lėšos vaikų vasaros stovykloms finansuoti. Iniciatyva padovanoti vargingiau gyvenantiems vaikams turiningą vasaros laisvalaikį kilo prieš dvejus metus, kai paaiškėjo, jog vasaros stovykloms skirtų lėšų atostogauti užtenka tik labai mažai daliai Lietuvos mokinių, o socialinėje atskirtyje esantys vaikai tokios galimybės beveik visai neturi. Todėl Prezidentės inicijuota akcija „Padovanok vaikui vasarą“ sutelkė visus neabejingus žmones, socialiai atsakingas įmones vaikams dovanoti galimybę vasaras leisti smagiai ir turiningai. Ruklos vaikų dienos centre veikianti stovykla – vienas iš akcijos „Padovanok vaikui vasarą“ gerųjų pavyzdžių. Šiam projektui Rukla pasirinkta neatsitiktinai. Seniūnija išsiskiria didesne socialinių problemų koncentracija, o Jonavos rajone gyvena didžiausias skaičius socialinės rizikos šeimų visoje Kauno apskrityje. Unikali, net 3 mėnesius veikusi dienos stovykla – reklamos agentūros „YNOT Media“ dovana miestelio vaikams. Visą vasarą stovyklą lankė kviestiniai svečiai, vaikai dalyvavo ekskursijose, išvykose. Projektas pasibaigus vasarai nesustos ir bus tęsiamas toliau. Dienos centrą čia galės lankyti apie 40 socialinėje atskirtyje esančių šeimų vaikų, tarp jų ir Rukloje gyvenančių ukrainiečių, pabėgėlių iš Sirijos šeimų vaikai. Su Prezidente Rukloje lankysis kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai dailininkas Algirdas Gataveckas ir radijo laidų vedėjas Jonas Nainys.

Lietuviai – tarp labiausiai savo namus mylinčių žmonių
Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta streso – lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo.

„Kantar TNS“ tyrimas: stiprėja naktinėjimo tendencija
Vos 2 procentų Lietuvos gyventojų per dieną nepasiekia jokia media. Likusieji su medijomis per dieną praleidžia darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 45 min. Stiprėja nuolat įsijungusio bei multitaskinančio gyventojo tendencija, dažnai – net ir miego sąskaita. Tyrėjai fiksuoja, kad po vidurnakčio naktinėja kone penktadalis Lietuvos, rodo šviežiausias rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ „Media Day“ tyrimas. Ekspertai pastebi, jog miego laiką labiausiai koreguoja ne tradicinės medijos, o išmanieji įrenginiai ir internetas. „Stebėdami miego laiką ir media kanalų naudojimo koreliaciją, matome, kad ne TV ir ne naujienų portalai pakoregavo pastarųjų metų miego kreives. Tai padarė socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, video žiūrėjimą, muzikos klausymą internete. Iki vidurnakčio dėl media vartojimo nueina miegoti 7 proc. punktais mažiau žmonių nei vos prieš dvejus metus“, – sakė „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė. Dar 3 proc. punktais sumažėjo ir einančiųjų miegoti iki 2 valandos nakties. Nors bendras media pasiekimo laikas per pastaruosius penkerius metus keičiasi nedaug, auditorija persiskirsto tarp kanalų ir didėja vadinamasis mutitaskingas, kai keli media kanalai naudojami vienu metu. Didžiausią įtaką media vartojimui toliau daro internetas ir įrenginiai, leidžiantys pasiekti įvairias medijas. Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Media Day“ tyrimas, internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 valandos 2012 m. iki beveik  3 valandų šiemet. Taip pat per šį periodą 40 proc. (nuo 51 iki 71 proc.) padidėjo interneto veiklų pasiekiama auditorija: t.y. anksčiau internetu skirtingiems tikslams naudodavosi kas antras, o dabar – trys iš keturių. Itin ryškūs pokyčiai vyksta socialiniuose tinkluose – jie vaidina vis svarbesnį vaidmenį visose amžiaus kategorijose. Socialiniai tinklai neatsiejami nuo jaunimo „2014 metais, kai socialinius tinklus pirmą kartą kaip media rūšį išskyrėme „Media day“ tyrime, vidutiniškai  Lietuvos gyventojas socialiniams tinklams kasdien skirdavo 41 minutę, trečdalis (33 proc.) jais naudojosi kasdien. Šiandien jais naudojasi daugiau nei pusė visų šalies gyventojų (54 proc.), o vidutiniškai vienas gyventojas juose praleidžia beveik 1,5 valandos per dieną“, – tyrimo duomenis komentavo „Kantar TNS“ ekspertė. Pasak R. Mackevičienės, tarp jaunimo (iki 29 metų) socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi: 91 proc. jų kasdien naudoja socialinius tinklus. Socialinių tinklų skvarba ir praleidžiamas laikas auga visose amžiaus grupėse, įskaitant 60–74 m. senjorus Taip pat auganti yra „kitos veiklos internete“ grupė, ir nors šis tyrimas detaliau veiklų neskaido, remiantis  kitais tyrimais matoma, kad tai daugiausia video, muzikinis turinys ir žaidimai. Internetas taip pat yra ta priemonė, kuri dažniausiai naudojama lygiagrečiai su kitomis medijomis – beveik kas trečiam (32 proc.) žmogui būdingas multitaskingas, o statistiškai naudodamas internetą ir dar kokią nors kitą media Lietuvos gyventojas kasdien praleidžia 46 min. Palyginti su penkerių metų duomenimis – tai yra trečdaliu daugiau ir kone penktadaliu ilgiau. Daugiausiai multitaskina jauni darbingo amžiaus žmonės (20–39 m.) Sąlygas tokiam media vartojimui, be abejo, suteikia technologijos – visad po ranka esantys išmanūs įrenginiai. Naujienas vis dažniau seka per mobilųjį Didžiausią įtaką media naudojimui toliau daro išmanieji telefonai. Nors televizorius užtikrintai lieka pagrindine priemone žiūrėti televiziją, o radijo imtuvas – klausytis radijo, šių kanalų pasiekimas mobiliuoju telefonu auga keliskart. 2018 m. beveik 5 proc. Lietuvos gyventojų žiūrėjo TV turinį internetu, tuo tarpu 2016–2017 m. tokių žiūrovų buvo iki 1,5 procento. Šiemet 2,5 proc. viso televizijai skirto laiko buvo žiūrėta mobiliajame telefone. Klausančiųjų radijo per mobilųjį telefoną taip pat padvigubėjo: 2018 m. beveik 9 proc. per dieną klausėsi radijo telefone, palyginti su 4,1 proc. 2017 metais. „TV turinys vis dažniau žiūrimas ir per kompiuterius, tai, ko gero, lemia noras stebėti vaizdo turinį didesniame ekrane. Tačiau kalbant apie interneto naudojimą, o ypač socialinius tinklus, čia per pastaruosius metus vyksta esminių pokyčių. Jei pernai socialinių tinklų kasdienis pasiekimas per mobilųjį telefoną tik susilygino su kompiuteriu pasiekiama auditorija, 2018 m. duomenimis, mobiliajame telefone kasdien soc.tinklais jau naudojasi daugiau nei kompiuteryje (atitinkamai 36 ir 27 proc.). Kita svarbi tendencija – mobiliais telefonais naujienų portalų pasiekiama auditorija kone susilygino su pasiekiama kompiuteriais“, – įžvalgomis dalijosi „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.

Vilniuje B. Netanyahu Lietuvos politikams dėkojo už tvirtą poziciją
Į Lietuvą ketvirtadienį istorinio vizito atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Vakare surengtoje bendroje spaudos konferencijoje vyriausybės rūmuose B. Netanyahu dėkojo premjerui Sauliui Skverneliui ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui už tvirtą poziciją Europoje su Izraeliu susijusiais klausimais, taip pat dėl Irano branduolinio susitarimo.

Antanas Guoga: Vienybė - vienintelis ir paskutinis Europos bendrijos šansas
Publikuojame Europos Parlamento nario Antano Guogos (EPP) kalbą, perskaitytą J.E. Prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje. Gerbiami J. E. Prezidento Valdo Adamkaus konferencijos dalyviai ir svečiai, Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienos išvakarėse kalbėti apie Europos ateitį labai svarbu. Europoje vėl aktualiomis tampa demokratijos stiprinimo, taikos, tolerancijos ar vienijimosi temos. Europos Parlamente vertybiniai kontinento ateities iššūkiai užima vis svarbesnę darbotvarkės dalį šalia stipriausiai aptariamų migracijos, vieningos rinkos ar Europos inovatyviosios ateities temų. Tai ypač paskatino kontraversiška Brexit kampanija ir šiuo metu bendrijoje vienas nemaloniausių derybų procesų. Stiprėjančios provokacijos ir ciniškas lobizmas iš didžiojo Rytų kaimyno. Ksenofobiški migraciją demonizuojantys kraštutinės dešinės judėjimai eilėje bendrijos šalių narių. Vis juntamesnis bendrijos piliečių susiskaldymas ir populistinių jėgų stiprėjimas. Akivaizdu, kad šie iššūkiai negali būti sprendžiami naujomis sienomis, draudimais, ar panašiomis idėjomis. Kaip ir bendrijos kūrimosi ištakose, taip ir šiandien Europai reikia ne biurokratų, o lyderių su vizija. Taikos, sutelkimo vizija. Būtina įsiklausyti į piliečius, europinės institucijos privalo atsigręžti į žmones. Šalia institucinės pertvarkos, Europos bendrijai būtina sugrįžti prie esminių, dešimtmečius šios sąjungos varikliu buvusių vertybių ir vienybės dvasios. Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, viešėdamas šimtmečio jubiliejaus iškilmėse Vilniuje pasakė, kad Lietuvos himno žodžiai “Vienybė težydi”, galėtų būti visos Europos šūkiu. Vienybė yra Europos bendrijos vienintelis ir paskutinis šansas. Noriu nuoširdžiai padėkoti diplomatui ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui Žygimantui Pavilioniui už tokio aukšto lygio renginį Lietuvoje.

Juodojo kaspino dieną Prezidentė lankysis partizanų vadavietėje
Minint Juodojo kaspino dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, rugpjūčio 23 d., 11 val., Kasčiūnų kaime (Varėnos r.) viešės pas partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, aplankys jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę. Sulaukęs 94 metų Juozas Jakavonis-Tigras yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Būdamas vos 19 metų jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. Drauge su kitais Pietų Lietuvos partizanais 1945 m. įrengė bunkerį savo tėvų sodyboje, kuris tapo Miško brolių vadų vadaviete. Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, įrengta spaustuvėlė, ruošiami štabų dokumentai. Šio bunkerio sovietų valdžia taip ir neatrado. Juozas Jakavonis-Tigras buvo suimtas 1946 m. gruodžio mėnesį nešant partizanų spaudą. Kankintas Lietuvoje, vėliau išsiųstas į Sibiro lagerius, į gimtinę jis grįžo 1959 metais.

Kodėl užsieniečiai myli Lietuvą ir mokosi lietuvių kalbos?
Šešioliktus metus vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Lietuvos edukologijos universitete. Šiemet net 100 dalyvių iš 28 pasaulio šalių dalyvauja kursuose, susipažįsta su Lietuva, istorija, kultūra.

JAV gynybos biudžetas: Lietuva seniai to siekė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą pasirašė Kongreso priimtą įstatymą dėl šalies gynybos biudžeto kitąmet – jame numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją. Kaip LRT RADIJUI tvirtina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apie oro gynybos pokyčius Lietuva kalba jau daug metų.