Lietuviai – tarp labiausiai savo namus mylinčių žmonių
Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta streso – lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo.

„Kantar TNS“ tyrimas: stiprėja naktinėjimo tendencija
Vos 2 procentų Lietuvos gyventojų per dieną nepasiekia jokia media. Likusieji su medijomis per dieną praleidžia darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 45 min. Stiprėja nuolat įsijungusio bei multitaskinančio gyventojo tendencija, dažnai – net ir miego sąskaita. Tyrėjai fiksuoja, kad po vidurnakčio naktinėja kone penktadalis Lietuvos, rodo šviežiausias rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ „Media Day“ tyrimas. Ekspertai pastebi, jog miego laiką labiausiai koreguoja ne tradicinės medijos, o išmanieji įrenginiai ir internetas. „Stebėdami miego laiką ir media kanalų naudojimo koreliaciją, matome, kad ne TV ir ne naujienų portalai pakoregavo pastarųjų metų miego kreives. Tai padarė socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, video žiūrėjimą, muzikos klausymą internete. Iki vidurnakčio dėl media vartojimo nueina miegoti 7 proc. punktais mažiau žmonių nei vos prieš dvejus metus“, – sakė „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė. Dar 3 proc. punktais sumažėjo ir einančiųjų miegoti iki 2 valandos nakties. Nors bendras media pasiekimo laikas per pastaruosius penkerius metus keičiasi nedaug, auditorija persiskirsto tarp kanalų ir didėja vadinamasis mutitaskingas, kai keli media kanalai naudojami vienu metu. Didžiausią įtaką media vartojimui toliau daro internetas ir įrenginiai, leidžiantys pasiekti įvairias medijas. Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Media Day“ tyrimas, internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 valandos 2012 m. iki beveik  3 valandų šiemet. Taip pat per šį periodą 40 proc. (nuo 51 iki 71 proc.) padidėjo interneto veiklų pasiekiama auditorija: t.y. anksčiau internetu skirtingiems tikslams naudodavosi kas antras, o dabar – trys iš keturių. Itin ryškūs pokyčiai vyksta socialiniuose tinkluose – jie vaidina vis svarbesnį vaidmenį visose amžiaus kategorijose. Socialiniai tinklai neatsiejami nuo jaunimo „2014 metais, kai socialinius tinklus pirmą kartą kaip media rūšį išskyrėme „Media day“ tyrime, vidutiniškai  Lietuvos gyventojas socialiniams tinklams kasdien skirdavo 41 minutę, trečdalis (33 proc.) jais naudojosi kasdien. Šiandien jais naudojasi daugiau nei pusė visų šalies gyventojų (54 proc.), o vidutiniškai vienas gyventojas juose praleidžia beveik 1,5 valandos per dieną“, – tyrimo duomenis komentavo „Kantar TNS“ ekspertė. Pasak R. Mackevičienės, tarp jaunimo (iki 29 metų) socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi: 91 proc. jų kasdien naudoja socialinius tinklus. Socialinių tinklų skvarba ir praleidžiamas laikas auga visose amžiaus grupėse, įskaitant 60–74 m. senjorus Taip pat auganti yra „kitos veiklos internete“ grupė, ir nors šis tyrimas detaliau veiklų neskaido, remiantis  kitais tyrimais matoma, kad tai daugiausia video, muzikinis turinys ir žaidimai. Internetas taip pat yra ta priemonė, kuri dažniausiai naudojama lygiagrečiai su kitomis medijomis – beveik kas trečiam (32 proc.) žmogui būdingas multitaskingas, o statistiškai naudodamas internetą ir dar kokią nors kitą media Lietuvos gyventojas kasdien praleidžia 46 min. Palyginti su penkerių metų duomenimis – tai yra trečdaliu daugiau ir kone penktadaliu ilgiau. Daugiausiai multitaskina jauni darbingo amžiaus žmonės (20–39 m.) Sąlygas tokiam media vartojimui, be abejo, suteikia technologijos – visad po ranka esantys išmanūs įrenginiai. Naujienas vis dažniau seka per mobilųjį Didžiausią įtaką media naudojimui toliau daro išmanieji telefonai. Nors televizorius užtikrintai lieka pagrindine priemone žiūrėti televiziją, o radijo imtuvas – klausytis radijo, šių kanalų pasiekimas mobiliuoju telefonu auga keliskart. 2018 m. beveik 5 proc. Lietuvos gyventojų žiūrėjo TV turinį internetu, tuo tarpu 2016–2017 m. tokių žiūrovų buvo iki 1,5 procento. Šiemet 2,5 proc. viso televizijai skirto laiko buvo žiūrėta mobiliajame telefone. Klausančiųjų radijo per mobilųjį telefoną taip pat padvigubėjo: 2018 m. beveik 9 proc. per dieną klausėsi radijo telefone, palyginti su 4,1 proc. 2017 metais. „TV turinys vis dažniau žiūrimas ir per kompiuterius, tai, ko gero, lemia noras stebėti vaizdo turinį didesniame ekrane. Tačiau kalbant apie interneto naudojimą, o ypač socialinius tinklus, čia per pastaruosius metus vyksta esminių pokyčių. Jei pernai socialinių tinklų kasdienis pasiekimas per mobilųjį telefoną tik susilygino su kompiuteriu pasiekiama auditorija, 2018 m. duomenimis, mobiliajame telefone kasdien soc.tinklais jau naudojasi daugiau nei kompiuteryje (atitinkamai 36 ir 27 proc.). Kita svarbi tendencija – mobiliais telefonais naujienų portalų pasiekiama auditorija kone susilygino su pasiekiama kompiuteriais“, – įžvalgomis dalijosi „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.

Vilniuje B. Netanyahu Lietuvos politikams dėkojo už tvirtą poziciją
Į Lietuvą ketvirtadienį istorinio vizito atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Vakare surengtoje bendroje spaudos konferencijoje vyriausybės rūmuose B. Netanyahu dėkojo premjerui Sauliui Skverneliui ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui už tvirtą poziciją Europoje su Izraeliu susijusiais klausimais, taip pat dėl Irano branduolinio susitarimo.

Antanas Guoga: Vienybė - vienintelis ir paskutinis Europos bendrijos šansas
Publikuojame Europos Parlamento nario Antano Guogos (EPP) kalbą, perskaitytą J.E. Prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje. Gerbiami J. E. Prezidento Valdo Adamkaus konferencijos dalyviai ir svečiai, Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienos išvakarėse kalbėti apie Europos ateitį labai svarbu. Europoje vėl aktualiomis tampa demokratijos stiprinimo, taikos, tolerancijos ar vienijimosi temos. Europos Parlamente vertybiniai kontinento ateities iššūkiai užima vis svarbesnę darbotvarkės dalį šalia stipriausiai aptariamų migracijos, vieningos rinkos ar Europos inovatyviosios ateities temų. Tai ypač paskatino kontraversiška Brexit kampanija ir šiuo metu bendrijoje vienas nemaloniausių derybų procesų. Stiprėjančios provokacijos ir ciniškas lobizmas iš didžiojo Rytų kaimyno. Ksenofobiški migraciją demonizuojantys kraštutinės dešinės judėjimai eilėje bendrijos šalių narių. Vis juntamesnis bendrijos piliečių susiskaldymas ir populistinių jėgų stiprėjimas. Akivaizdu, kad šie iššūkiai negali būti sprendžiami naujomis sienomis, draudimais, ar panašiomis idėjomis. Kaip ir bendrijos kūrimosi ištakose, taip ir šiandien Europai reikia ne biurokratų, o lyderių su vizija. Taikos, sutelkimo vizija. Būtina įsiklausyti į piliečius, europinės institucijos privalo atsigręžti į žmones. Šalia institucinės pertvarkos, Europos bendrijai būtina sugrįžti prie esminių, dešimtmečius šios sąjungos varikliu buvusių vertybių ir vienybės dvasios. Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, viešėdamas šimtmečio jubiliejaus iškilmėse Vilniuje pasakė, kad Lietuvos himno žodžiai “Vienybė težydi”, galėtų būti visos Europos šūkiu. Vienybė yra Europos bendrijos vienintelis ir paskutinis šansas. Noriu nuoširdžiai padėkoti diplomatui ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui Žygimantui Pavilioniui už tokio aukšto lygio renginį Lietuvoje.

Juodojo kaspino dieną Prezidentė lankysis partizanų vadavietėje
Minint Juodojo kaspino dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, rugpjūčio 23 d., 11 val., Kasčiūnų kaime (Varėnos r.) viešės pas partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, aplankys jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę. Sulaukęs 94 metų Juozas Jakavonis-Tigras yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Būdamas vos 19 metų jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. Drauge su kitais Pietų Lietuvos partizanais 1945 m. įrengė bunkerį savo tėvų sodyboje, kuris tapo Miško brolių vadų vadaviete. Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, įrengta spaustuvėlė, ruošiami štabų dokumentai. Šio bunkerio sovietų valdžia taip ir neatrado. Juozas Jakavonis-Tigras buvo suimtas 1946 m. gruodžio mėnesį nešant partizanų spaudą. Kankintas Lietuvoje, vėliau išsiųstas į Sibiro lagerius, į gimtinę jis grįžo 1959 metais.

Kodėl užsieniečiai myli Lietuvą ir mokosi lietuvių kalbos?
Šešioliktus metus vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Lietuvos edukologijos universitete. Šiemet net 100 dalyvių iš 28 pasaulio šalių dalyvauja kursuose, susipažįsta su Lietuva, istorija, kultūra.

JAV gynybos biudžetas: Lietuva seniai to siekė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą pasirašė Kongreso priimtą įstatymą dėl šalies gynybos biudžeto kitąmet – jame numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją. Kaip LRT RADIJUI tvirtina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apie oro gynybos pokyčius Lietuva kalba jau daug metų.

JAV lankosi Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vadai
Rugpjūčio 11 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, oficialiais vizitais lankydamiesi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), „Fort Irwin“ kariniame poligone esančiame JAV nacionaliniame mokymo centre aplankė ten besitreniruojančius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ir priskirtų padalinių karius.

Vilniaus reklamos poveikis: didžiulis dėmesys sostinei
Garsioji Vilniaus reklamos kampanija „Vilnius – G-spot of Europe“ mobilizavo pasaulio žiniasklaidos dėmesį Lietuvos sostinei ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Šį savaitgalį Vilnius atsirado ne tik solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, bet ir milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko Johno Oliverio laidoje.

Diskusija dėl Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemos plėtros
Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyks dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl partnerystės. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatys Lietuvos regioninės politikos prioritetų projektą iki 2030 metų, užsienio ekspertai – tarptautines regionų ekosistemų vystymo gerąsias praktikas. Bus diskutuojama dėl regiono švietimo, mokslo, savivaldos, verslo partnerystės galimybių, įgyvendinant nacionalinę regionų politiką ir taikant užsienio šalių gerąsias praktikas Lietuvoje. Dr. Jukka Teräs iš Suomijos, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitys pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Silje Bareksten iš Norvegijos, Oslo verslo regionų asociacijos vykdomo išmaniojo miesto projekto vadovė, skaitys pranešimą apie partnerystę regione diegiant inovacijas. Ekspertės patirtis – unikali: ji dirbo su inovacijų, technologijų perdavimo ir komercializavimo projektais Oslo universitete, Oslo universitetinėje ligoninėje, CERN (Ženevoje), Monrealyje (Kanadoje).  Laikinai einantis Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas viliasi, kad KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo inovacijų ekosistemą, sudarytų palankesnes sąlygas investuoti, ugdyti talentus, tapti veiksmingu sprendimų centru Vakarų Lietuvos regione. „Klaipėdos universitetas yra vienas pagrindinių mokslo ir studijų centrų šiame regione, todėl matome galimybę su kitomis aukštosiomis mokyklomis regione dirbti išvien ir kurti aukštą pridėtinę vertę Vakarų Lietuvos regionui: pritraukti jaunus žmones, skatinti verslumą, vykdyti sudėtingus mokslinius tyrimus.“ Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, veiksmingai regioninei politikai būtini stiprūs ir už savo plėtrą atsakingi regionai, kuriems galėtų būti perduotos didesnės plėtros planavimo ir valdymo galios: investicijų politikos įgyvendinimas, dalies viešųjų paslaugų valdymas ir didesnis savarankiškumas naudojant finansinius išteklius. Taigi nacionalinės regioninės politikos prioritetai iki 2030 metų, parengti siekiant sudaryti oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus gyvenimo bei darbo prielaidas visoje Lietuvoje, bus pristatomi Klaipėdoje, kur ketinama aptarti ir Vakarų Lietuvos regiono perspektyvas.

Premjeras: ir toliau stiprinsime Lietuvos ir Japonijos ryšius
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis atsisveikino su kadenciją Lietuvoje baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda. „Nuoširdžiai dėkoju, kad per savo darbo Lietuvoje metus prisidėjote prie mūsų šalių bendradarbiavimo bei gerų ir draugiškų dvišalių santykių“, – sakė premjeras. T. Shigeeda reikšmingai prisidėjo organizuojant aukšto lygio Japonijos pareigūnų vizitus į Lietuvą. Primintina, kad sausį įvyko istorinis Japonijos premjero Šinzo Abės vizitas Lietuvoje. Laukiama, kad Lietuvą aplankys ir kiti Japonijos Vyriausybės nariai. Siekiama toliau stiprinti dvišalius ryšius, tame tarpe ir Japonijos bei Baltijos šalių bendradarbiavimo formate. Premjero teigimu, Lietuva vertina Japonijos ambasados pastangas pritraukiant gausią Japonijos delegaciją į Life Sciences Baltics gyvybės mokslų forumą Vilniuje šių metų rugsėjo mėnesį ir 2016 metais. Prisimintas Japonijos gynybos pajėgų laivų apsilankymas Klaipėdos uoste 2016 m.  Tai - unikalus įvykis mūsų valstybių istorijoje, skirtas pažymėti diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį. Lietuva ir Japonija, kaip bendraminčiai partneriai, turi daug potencialo stiprinant bendradarbiavimą saugumo srityje. Japonijos diplomatui Ministras Pirmininkas padėkojo už aktyvų darbą Lietuvos regionuose, skiriant dėmesį mažesnėms savivaldybėms. Neabejojama, kad veikla stiprinant ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos žmonių, ir ypatingai jaunimo, duos pozityvių rezultatų ateityje. Pasidžiaugta Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos vadovų susitikimo, vykusio liepą, rezultatais. Ekonominės ir strateginės partnerystės sutarčių pasirašymas yra istorinis momentas, pradedantis naują dvišalių santykių etapą ir iš esmės atveriantis kelią laisvai prekybai tarp ES ir Japonijos. Laukiama pernai pasirašytos Sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos greito įsigaliojimo. Turizmas išlieka svarbia Lietuvos ir Japonijos dvišalio bendradarbiavimo sritimi. Prieita sutarimo, kad Čiunės Sugiharos paveldo išsaugojimas stiprina ryšius tarp mūsų valstybių žmonių, todėl tai būtina plėtoti ateityje. Premjeras taip pat išreiškė interesą artimiausiu metu su atsakomuoju vizitu apsilankyti Japonijoje.

VU susitiks žymiausi pasaulyje konstrukcionizmo atstovai
Rugpjūčio 21-25 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė konferencija „Konstrukcionizmas, informatinis mąstymas ir švietimo inovacijos“. Tai jau penktoji konferencija, nuo 1992 m. kas dvejus metus vykstanti skirtingose šalyse, pratęsusi 27 metų trukmės Europos Logo konferencijų tradiciją. Lietuvoje ši konferencija rengiama pirmą kartą. Konferencija suburs mokslininkus iš daugiau negu 40-ties skirtingų šalių, dirbančius technologinių, socialinių ir humanitarinių mokslų sanglaudoje bei taikančius inovatyvius informatikos, inžinerijos, ugdymo mokslų metodus, tyrinėjimais grįstą mokymą(si), ugdymo procese naudojančius informatinį mąstymą lavinančias priemones, neapsiribojančias kompiuteriais. Į konferenciją taip atvyks ir šioje srityje sėkmingai dirbantys Lietuvos išeivijos atstovai.  „Didžiausi šalių pokyčiai yra siejami su informatinio mąstymo ugdymu ir informatikos turinio pertvarkymu. Skaitmenines technologijos, tokios kaip kompiuteriai, mobilieji įrenginiai, skaitmeniniai priedai, tinklai ir kt.  yra sparčiausiai pasaulyje besivystanti pramonės šaka, o Code.org skelbia, kad 2020 m. pasaulyje reikės 1,4 mln. naujų programuotojų, nors bus teparengta 0,4 mln. Jeigu norime būti šios srities lyderiais, turėtume (at)naujinti informatikos turinį bei tobulinti mokyklų bendruomenių skaitmenines kompetencijas – viliamės, kad ši konferencija pasitarnaus šiam tikslui“, – teigė konferencijos pirmininkė, VU profesorė Valentina Dagienė. „Džiaugiamės, kad konferencija sutampa su pedagogų rengimo Vilniaus universitete atsinaujinimu. Filosofijos fakultete įsteigtas Ugdymo mokslų institutas tampa vienu iš trijų Lietuvoje veiksiančių pedagogų rengimo centrų. Siekiame, kad pedagogų rengimas Vilniaus universitete remtųsi naujausiais pedagoginiais tyrimais ir atsižvelgtų į naujausias pasaulines tendencijas. Todėl ypač svarbia tampa prof. Valentinos Dagienės iniciatyva prieš konferenciją, rugpjūčio 20 dieną, organizuoti Lietuvos mokytojams skirtą renginį, kurio metu užsienio mokslininkai surengs šalies mokytojams net 18 kūrybinių dirbtuvių.  Į šias dirbtuves užsiregistravo daugiau negu 170 mokytojų iš skirtingų Lietuvos miestų. Tai unikali galimybė jiems padiskutuoti su pasaulinio lygio mokslininkais“, – sakė VU Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas. Šių metų konferencijos dėmesio centre – mokyklinės informatikos (angl. Computer Science, Computing) programos, informatinio mąstymo (Computotional Thinking) lavinimas ir tarpdalykinis STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) ar trumpiau, STEM krypties ugdymas. Vilniaus universitetui, gavusiam finansavimą pertvarkyti Vilniaus planetariumą į nacionalinį STEM centrą, konferencijos dėka atsiveria galimybės išgirsti žymių šios srities mokslininkų įžvalgas bei užmegzti tvirtus akademinius ryšius. Konferencijoje bus aptariama konstrukcionizmo epistemologija, informatinio mąstymo ugdymas, neformaliojo ugdymo naujovės, technologijomis grįstas ugdymas, socialinis teisingumas ir lygybė, mokytojų rengimas ir švietimo politika, technologijų ir vaizduojamojo meno ryšiai. Konferencija pasižymi pranešimų ir veiklų formų įvairove: moksliniai pranešimai, praktiniai pristatymai, dirbtuvės, darbo grupės, demonstraciniai ir stendiniai pranešimai, refleksijos, diskusijos, simpoziumai. Konstrukcionizmo pradininkas – Seymouras Papertas, žymus matematikas, informatikas ir edukologas, vienas iš dirbtinio intelekto teorijos ir Logo programavimo pradininkų, bendradarbiavęs su Jean Piaget.