Ar pasiruošta referendumui dėl pilietybės išsaugojimo?
Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario, užsienio lietuvių į parlamentą rinkto atstovo dr. Žygimanto Pavilionio inicijuotoje spaudos konferencijoje „Ar pasiruošta referendumui dėl pilietybės išsaugojimo?“ kalbėję Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis, atlikėjas, judėjimo „To be LT“ iniciatorius Jurgis Didžiulis nuogąstavo, kad Seimui ir Vyriausybei delsiant priimti sprendimus dėl pilietybės išsaugojimo, iš Lietuvos išvykusiems, tačiau sąsajų su gimtine prarasti nenorintiems asmenims nutolinama arba apskritai atimama viltis turėti gimtosios šalies, Lietuvos, ir kitos valstybės, kur įleido šaknis, pilietybę.

Ne tankai užtikrina valstybės saugumą
Mūsų politikai versdamiesi per galvą pasiekė 2 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai, nes labai bijo Rusijos grėsmės. O rekomendacijas švietimui skirti 6,2 proc. ignoruoja jau seniai. Nors gali būti, kad būtent stipri Švietimo ir mokslo ministerija ir yra geriausias valstybės saugumo garantas.

Ar jau aiškiau, kas pakeis Dalią Grybauskaitę?
Prie prezidento rinkimų starto linijos rikiuojasi vis daugiau pretendentų. Liberalų sąjūdis – pirmoji parlamentinė partija, įvardijusi savo būsimą kandidatą į prezidentus, tai – europarlamentaras Petras Auštrevičius. Ar ryškėjant vis naujiems kandidatams vis aiškiau, kas bus kitas šalies prezidentas? Apie tai LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu ir Kauno technologijos universiteto mokslininku Mažvydu Jastramskiu ir Europos Parlamento (EP) nariu, Liberalų sąjūdžio būsimu kandidatu į prezidentus P. Auštrevičiumi.

Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje
Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų gyvenimo kokybę, pragyvenimo lygį ir bendrąją gerovę. Vis tik stebint pastarųjų metų atlyginimų dinamiką, nerimo kelia gilėjanti takoskyra tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų.

Konkurencingiausias darbo apmokestinimas Baltijos šalyse
Jau 2019 m. jausime Vyriausybės pristatytos mokesčių reformos naudą – sumažėjusi darbo apmokestinimo našta, mokesčių aplinka prognozuojama bei stabili ir šešėlio mažinimas „baltaisiais finansais“, žada Finansų ministerija.

Konkurencingiausias darbo apmokestinimas Baltijos šalyse
Jau 2019 m. jausime Vyriausybės pristatytos mokesčių reformos naudą – sumažėjusi darbo apmokestinimo našta, mokesčių aplinka prognozuojama bei stabili ir šešėlio mažinimas „baltaisiais finansais“, žada Finansų ministerija.

Bronius Markauskas lieka poste 
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas lieka dirbti, kol teisėsauga nepatikrins informacijos dėl jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių. Tai antradienį po susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu paskelbė pats premjeras.

Bronius Markauskas lieka poste 
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas lieka dirbti, kol teisėsauga nepatikrins informacijos dėl jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių. Tai antradienį po susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu paskelbė pats premjeras.

Valdžią išrinks už mus
Šiurpiausią dvigubos pilietybės idėją Lietuvai jau veja kita - elektroninio balsavimo. Teisingumo ministerija, tiesa, su jau buvusia vadove Milda Vainiute, stūmė kuo skubiau sukurti balsavimo internetu sistemą. Jos sukūrimui buvo atseikėti 2 mln. eurų. Palyginti, e. sveikatai sukurti išleista 40 mln. eurų, ir ji vis dar brokuota. Tad apie sąžiningus rinkimus liks tik pasvajoti. O gal viskas daroma tik dėl to, kad emigravę tautiečiai galėtų likusiems Lietuvoje valdžią išrinkti nė nepakilę nuo sofos?

Z.Vaišvila: Pasityčiojimas iš Nepriklausomybės
Šiandien melo Lietuvoje viskas susijaukė. Melas stumia į karą ir pasaulį. Vakarai ir Lietuva kaltina Rusiją. Žodžiais kaltina. O darbais gal gina?  

Skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai vietos gali nelikti
Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, o taip pat ir lituanistikos studijoms ateityje. Savo poziciją jie išdėstė memorandume, kurį taip pat pasirašė ir frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, adresuotame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui.

Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti?
Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4 milijardus eurų kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.