Lietuvos „elfai“ – mitinės būtybės, apie kurias visi girdėjo, bet niekas nematė
2016 metai, kovo 19 d. Diena, kai Johnas Podesta, Hillary Clinton rinkimės kampanijos vadovas, neatsargiu el. pašto naudojimusi nutekino Rusijos žvalgams slaptus elektroninius laiškus ir sudegino paskutinius Hillary Clinton šansus tapti JAV prezidente. Donaldas Trumpas triumfavo. Triumfavo ir Rusijos kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, dar vadinama „Fancy Bear“ (Prašmatnus lokys – liet.). Deja, kibernetinių lokių ir „trolių“ darbas tuo nesibaigė, bet toliau lieka aktyvus kaip niekada. Apie informacines atakas ir dezinformacijos sklaidą LRT.lt kalbina Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikę Auksę Ūsienę.

Pasvarstymai rinkimų į LR Seimą tema
Artėjant rinkimams į LR  Seimą, Seimo dauguma susimažino rinkimų kartelę nuo 5 proc. iki 3 proc. Šiam sprendimui patvirtinti laukiama prezidento G. Nausėdos pozicijos:  UŽ ar VETO. Dėl rinkimų kartelės sumažinimo Lietuvoje kilo šurmulys - įvairios visuomeninės, ne visuomeninės, pavieniai visuomenininkai, politikos apžvalgininkai ar šiaip aktyvistai, pasisakė prieš, gąsdino LR rinkėjus, kiti kreipėsi į LR Prezidentą kviesdami nepasirašyti - vetuoti ir t.t. Nes ,,tai tiesiog teisėkūros išprievartavimo būdu susikurtas įrankis prasmukti patiems į kito Seimo sudėtį” (Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas) ar ,, Esu tikras, kad kartelės mažinimas padidins chaosą ir sąmyšį Seime, o ne demokratiją. Yra reali galimybė, kad į Seimą pateks daugiau negu dešimt politinių partijų – šiuo metu šešios partijos balansuoja tarp 2,5 ir 5 proc. visuomenės palaikymo – o valdančiajai koalicijai priklausys penkios–šešios partijos, turinčios mažai ką bendro, išskyrus norą valdyti.” (Kęstutis Girnius) ir pan.  GĄSDINIMAI.

Kas būtų, jei savo šeimos biudžetą planuotume taip, kaip Lietuva planuoja sveikatos biudžetą?
Kaip planuojate savo šeimos biudžetą? Jei jį planuotumėt taip, kaip planuojamas Lietuvos sveikatos biudžetas, tai prie praeitų metų išlaidų ilgus dešimtmečius „primetinėtumėt“ po keletą procentų ir tikėtumėtės, kad viskas bus gerai. Kai metų eigoje paaiškėtų, kad reikia tvarkyti namo stogą, vaikui reikalingi korepetitoriai, kainos auga, o dantų plombas – pats metas keisti, desperatiškai skėsčiotumėte rankomis ir karpytumėte išlaidas ten, kur tik įmanoma, kol galiausiai nuspręstumėt, kad pro stogą lašančio vandens garsas visai ramina, o tam, kad vaikas būtų laimingas – ne mokslai svarbiausia. Arba nuspręstumėt, kad apsieisite ir be jokio gyvybės ar sveikatos draudimo.  

Pristatyta knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“
Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje Vilniuje (Jono Basanavičiaus g. 6) neformalioje aplinkoje bendraujant prie puodelio kavos pristatyta muziejaus įkūrėjo, filosofijos mokslų daktaro Justino Stonio knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Autorius renginio dalyviams prof. Jonui Jasaičiui, prof. Libertui Klimkai, doc. dr. Jūratei Sužiedelytei-Visockienei, Algiui Petrui Mikšai, Vitaliui Stepuliui, prof. Alvydui Baleženčiui, doc. dr. Martynui Purvinui ir straipsnio autoriui įteikė savo knygą bei paskelbė asmenų, kuriems suteiktas muziejaus kūrėjo vardas, pavardes.

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai
2019 metų Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, rašoma pranešime. Už šį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.

1863-1864 m. sukilėliams - panteonas Rasų kapinėse
Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyko 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Iškilmingoje sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai su sutuoktinėmis, Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Ukrainos ir Latvijos vyriausybių atstovai.

Lenkijos prezidentas: 1863–1864 m. sukilėliai yra bendri didvyriai, o Mickevičius – bendras lietuvių ir lenkų poetas
Į Lietuvą dviejų dienų vizito atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris penktadienį dalyvaus 1863–1864 sukilimo vadų perlaidojimo ceremonijoje. Po Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje abiejų šalių vadovai džiaugėsi ypatingai gerais santykiais, kuriuos pabrėžia „bendrų didvyrių“ pagerbimo ceremonija. „Galima pasakyti, kad iškilmės, kurios vyks rytoj, parodo, kad santykiai yra tokie, kokių nebuvo jau labai seniai“,– spaudos konferencijoje kalbėjo A. Duda.

Lietuvos ir Japonijos verslo ryšiai įgauna pagreitį
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su per 1,6 tūkst. Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“ bei jos vadovaujama verslo misija ir pristatė investavimo galimybes Lietuvoje, aptarė prioritetinį sinchronizacijos projektą. „Abiejų šalių verslo ryšiai įgauna pagreitį. Japonija yra svarbiausia Lietuvos politinė ir ekonominė partnerė Azijoje, tad nenuostabu, kad matome didžiulį šios šalies įmonių domėjimąsi Lietuva. Palanki verslo aplinka, lyderystė gyvybės mokslų ir finansinių technologijų srityse, vykdomi strateginiai energetikos ir transporto projektai lemia vis aktyvesnį Japonijos įmonių susidomėjimą“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos verslininkai būgštauja dėl JAV ir Kinijos konflikto
„Brexit“ bei JAV ir Kinijos prekybos karas sėja nepasitikėjimą pasaulinės ekonomikos ateitimi, tačiau Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės turi skirtingą požiūrį, kaip šie geopolitiniai reiškiniai paveiks jų verslą. Lietuvos smulkieji verslininkai mažiau susikoncentravę į „Brexit“, kuris neramina daugiau latvių verslą. Tuo tarpu Estijoje daugiausiai įmonių, kurios teikia mažai reikšmės abiem geopolitiniams procesams, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) apklausa.

Baltijos gyventojai jaučiasi saugesni, bet skirtumai šalyse ryškūs
Žmonės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jaučiasi saugesni, nei anksčiau, rodo naujos apklausos duomenys, kuriuose skelbia ERR. Lietuvoje labiausiai išaugo pasitikėjimas nacionaliniu saugumu. Labiausiai finansiškai ir materialiai saugūs iš visų Baltijos valstybių jaučiasi estai. Estijos gyventojai materialiai jaučiasi saugiausiai iš visų trijų Baltijos valstybių gyventojų, čia mažėja susirūpinimas dėl finansinių iššūkių gauti išsilavinimą, galimybių nuomotis būstą ar susimokėti komunalinius mokesčius, taip pat dėl su nuosavybe susijusių nusikaltimų, rodo apklausos duomenys.

Tikėtini bandymai susikrauti politinį kapitalą
„Grįžus N. Venckienei, vėl bus bandoma kažkam susikrauti politinį ar asmeninį kapitalą“, – komentavo Vilniaus universiteto kriminologijos profesorius, sociologas, kriminologas Europos kriminologų draugijos prezidentas Aleksandras Dobryninas. Tačiau, jo manymu, šįkart viskas vyks šiek tiek kitokiame kontekste, lyginant su laikotarpiu prieš 10 metų. „Visuomenė šiuo metu yra kitokia, ateina nauja karta su naujomis vertybėmis“, – dėsto jis.

„Jeigu Lietuvą ištiks ekstremalioji situacija, mes pasirengę padėti“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašytas istorinis memorandumas, kuriuo Lietuvos Raudonasis Kryžius įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ekstremaliųjų situacijų, branduolinių nelaimių ir krizių metu.