Šaknis Čikagoje įleidusi Živilė Yeater dirba kirpėja miesto širdyje esančiame grožio salone ir rūpinasi ne tik vietos įžymybių stiliumi, bet yra šukavusi ir Lietuvos prezidentę. LRT RADIJUI moteris pasakoja, kad myli savo darbą ir jaudulio kirpdama svarbius klientus nejaučia, tačiau, jei laimėtų loteriją, ji mieliau atsiduotų kitai su grožio industrija visai nesusijusiai veiklai.

– Dirbate grožio salone, įsikūrusiame Čikagos centre, netoli garsiosios Mičigano aveniu. Ne kiekvienam pavyksta ten įsidarbinti, ar jums buvo sunku?

– Man pasisekė – nei Lietuvoje, nei Čikagoje darbo ieškoti nereikėdavo, darbas pats mane surasdavo. Sulaukiau patrauklaus pasiūlymo ir kirpėja dirbu jau 14 metų.

– Kokia jūsų istorija? Kaip iš Alytaus kilusi mergina atsidūrė Čikagoje?

– Emigruoti neplanavau. Baigusi Kauno Technologijos universitetą norėjau pakeliauti. Turėjau bičiulių ir pažįstamų keliose valstijose, tad atvykau į Ameriką. Iškart sutikau savo dabartinį vyrą. Jis buvo ką tik atvykęs iš Niujorko, tad Čikaga ir jam buvo naujas miestas. Čia kartu pradėjome naują gyvenimą.

– Visada svajojote būti kirpėja?

– Vaikystėje labai mėgau piešti veidus, plaukus, madas, o geriausias žaislas man buvo šepetys. Pamenu, kirpdavau savo lėles, o švenčių metu šukuodavau plaukus tetoms. Mane visada domino grožis ir mada. Tada nemaniau, kad būsiu kirpėja, veikiau laikiau tai hobiu. Dėl įdomumo sumaniau pasimokyti kirpimo pagrindų, nutiko taip, kad baigdama studijas universitete jau turėjau savo klienčių ratą. Persikrausčiusi į Ameriką supratau, kad dirbti pagal studijuotą specialybę negalėčiau, o kirpėjas reikalingas visose pasaulio šalyse.

– Jūsų klientai – ir lietuviai, ir vietiniai. Ar jie labai skirtingi klientai?

– Manau, žmonėms jų išvaizda ir plaukai visame pasaulyje rūpi vienodai. Didelio skirtumo nėra. Čikagos tempas mane išmokė greitai dirbti – žmonės čia nenori sugaišti daug laiko kirpykloje. Vietiniams labiau rūpi patogumas, jiems svarbu, kad išėję iš kirpyklos, plaukus lengvai galėtų susišukuoti ir namuose. Pastebėjau, kad lietuvėms moterims labiau rūpi mada, jos išradingesnės, mažiau konservatyvios ir daugiau eksperimentuoja.

– Galbūt su lietuviais klientais užsimezga gilesnis ryšys?

– Ryšys užsimezga su daugeliu klientų, nes kirpėjas neretai tampa savotišku draugu ar terapeutu, kuriam žmonės papasakoja dalykus, kurių galbūt nenori aptarinėti net ir su artimiausiais draugais. Žinoma, smagu sutikti tautiečius ir pabendrauti. Kartais tas ryšys virsta draugyste. Smagiausia, kai dirbdama sutinku žmones iš gimtojo Alytaus ar netgi tos pačios gatvės, kurioje kažkada gyvenau.

– Jūsų klientai ir garsūs žmonės, televizijos laidų vedėjai, aukšti pareigūnai, o kartą teko šukuoti ir Lietuvos prezidentę. Ar nebaisu?

– Garsius žmones sušukuoti dažnai yra kur kas paprasčiau. Jie puikiai žino, kokia svarbi jų šukuosena ir kokią naštą jie man atneša, todėl papildomo spaudimo nebūna. Iš tiesų man nėra svarbu ar mano kėdėje yra paprastas žmogus, ar prezidentas. Kerpu jų plaukus, o ne profesijas. Pabaigus darbą noriu matyti gerą rezultatą.  

– Kaip nutiko, kad šukavote šalies prezidentę?

– Esu užmezgusi ryšį su Lietuvos konsulatu. Jie ir pasiūlė prezidentei apsilankyti pas mane.

– Ranka nesudrebėjo?

– Ne, kaip jau minėjau, savo kėdėje matau ne prezidentą, o jo plaukus. Be to, D. Grybauskaitė yra labai parastas ir šiltas žmogus. Buvo jaukus ir smagus susitikimas.

– Turite ir daugiau veiklų. Esate savanorė gyvūnų prieglaudoje?

– Taip, mano gyvenimo aistra padėti silpnesniems, negalintiems kalbėti ir už save pakovoti. Veikiausiai, jei laimėčiau loterijoje, užsiimčiau tik gyvūnų globa ir su tuo susijusia veikla.

– Čikagoje esate jau daugelį metų, ar įsivaizduojate save vėl gyvenančią Lietuvoje?

– Niekada nesakyk niekada. Šiuo metu Čikagoje yra mano šaknys, asmeninis ir profesinis gyvenimas. Kol kas nematau savęs Lietuvoje ir grįžti dar neplanuoju.

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt