Jautrūs pasaulio lietuvių prisiminimai apie Almą Adamkienę
Pirmosios Lietuvos ponios Almos Adamkienės netektis paliko didžiulį skausmą ir pasaulio lietuvių širdyse. Teigiama, kad ji buvo puikus pavyzdys kiek daug darbais ir pasiaukojimu galima nuveikti Lietuvos labui, net ir gyvenant už jos ribų. Artimai su Adamkų pora bendravę diasporos atstovai pabrėžia, kad į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą A. Adamkienė kartu su vyru atvežė daugybę svarbių permainų, tarp jų ir vakarietišką politinę kultūrą, iki tol menkai paplitusias filantropijos tradicijas, diplomatijos pamokas ir pirmosios šalies ponios idealą.

Nereikalinga DAUGYBINĖ pilietybė, nereikalingas REFERENDUMAS
1990 m. kovo 11d. buvo priimta Laikinoji LR Konstitucija, kurioje buvo ir nuostatų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal 13 straipsnį buvo nustatyta, kad LR pilietybės turinį, pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato LIETUVOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS.

Parlamente kelią stumiasi iniciatyva dėl dvigubos pilietybės referendumo
Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė siūlymui privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Už tai balsavo 107 Seimo nariai, vienas buvo prieš, keturi susilaikė. Seimas turės dar vieną kartą balsuoti dėl nutarimo priėmimo.

Rusijoje sunaikintas dar vienas paminklas nužudytiems lietuviams
Rusijoje toliau tęsiasi paminklų tremtiniams naikinimo vajus. Prieš beveik mėnesį pranešta apie Permės krašte nugriautą lietuviams ir lenkams tremtiniams pastatytą paminklą. Tuomet Rusijos istorinių tyrimų organizacijos „Memorialas“ atstovai neslėpė nerimo, kad tai gali būti labai blogas precedentas. Atrodo, taip ir vyksta, kadangi praėjusią savaitę Irkutsko srityje neliko paminklo ir kryžiaus sušaudytiems ten lenkams ir lietuviams.

Septynios referendumo kliūtys
Pilietybės referendumas, kuris atsitrenks į neįveikiamą reikalaujamų balsų „už“ kartelę, yra bergždžias reikalas, labai brangus visos Lietuvos ir jos diasporos laiko bei resursų švaistymas. Kad referendumo rezultatas butų kitoks nei 2019 m., reikia kardinalių pokyčių šio privalomojo referendumo sąlygose.

Adamkus – apie nežinomybę dėl žmonos Almos būklės: „Viltis miršta paskutinė“
VUL Santaros klinikose antradienį sutuoktinę Almą aplankęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad šiuo metu gyvena nežinomybėje. „Visą savaitę nėra žodžio ištarusi, akių neatvėrus. Šiandien aš stebėjau jos kvėpavimą, buvo toks bangavimas – stipriau, tada atsileidžia, – LNK žinioms teigė V. Adamkus. – Turiu tik vilties, nes gyvenu ta mintimi, kad viltis miršta paskutinė“.

Lietuvės grafikos kūrinys papuošė „Tokyo Midtown“ parką
Kasmet minint tradicinę japonų vaikų dieną gegužės 5 d., „Tokyo Midtown“ parke rengiama vaikų šventės atributu laikomų karpių-vimpelų (koinobori) tarptautinė paroda-konkursas. Šiemet tarp 100 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių atviroje karpių-vimpelų galerijoje eksponuojamas Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros II kurso studentės Vakarės Armonaitės darbas „Cukriniai debesys“.

Rusija slapta nugriovė lietuvių tremtiniams skirtą paminklą
Rusijoje, Permės krašte, buvo nugriautas lietuvių ir lenkų tremtinių atminimui skirtas paminklas. Apie tai feisbuke pranešė nepriklausoma Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“, dokumentuojanti stalininius nusikaltimus. Organizacijos atstovo Aleksejaus Kamenskio teigimu, griovimui skirta technika buvo varoma bekele, aplenkiant gyvenvietes, kad būtų išvengta kapines prižiūrinčių vietos gyventojų pasipiktinimo.

Majamyje džiaugsmingai sutiktas Atlantą perplaukęs keliautojas Aurimas Valujavičius
Antradienį Majamyje Aurimas Valujavičius baigė keturis mėnesius trukusią kelionę irkline valtimi per Atlanto vandenyną. Čia finišavusį keliautoją pasitikusių lietuvių iš visos Amerikos įspūdžiai dar nenuslūgo, jie džiaugiasi tapę istorinio įvykio liudytojais: „Ateities vaikų kartos skaitys apie tai savo vadovėliuose.“

Lituanistinės mokyklos – reiškinys, vertas vietos UNESCO lentynoje
Lituanistinių mokyklų istorijos ištakos – 1949 metai, kuomet JAV įsikūrė pirmosios šeštadieninės mokyklos. Nueitas ilgas kelias ir šiemet, 2023–aisiais, galime drąsiai teigti, kad lituanistinės mokyklos, jų raida, vidinė struktūra, organika bei plėtra yra unikalus Lietuvos istorijos reiškinys. Reiškinys, vertas įžvalgesnio požiūrio, gilesnio mokslinio tyrimo, analizės ir pripažinimo.

Kvietimas Velykas įprasminti gerais darbais
„SOS vaikų kaimai Lietuva“ kviečia visus per šias Velykas dalintis savo gerumu su sunkumus patiriančiais Lietuvos vaikais. Artėjančių Velykų proga kviečiame kiekvieną iš Jūsų dalintis gerumu su sunkumus patiriančiais Lietuvos vaikas. Apsilankykite SOS gerumo krautuvėlėje (https://krautuvele.sos-vaikukaimai.lt) ir padovanokite vaikui Jūsų pasirinktą paramos krepšelį. Jūsų gerumas krautuvėlėje taps maistu, Velykų dovana, psichologo konsultacija, vasaros stovykla ar kita vaikui labai reikalinga pagalba.

Į lituanistinę mokyklą vaikus leidusios mamos pasidalijo, kaip sekėsi grįžus į Lietuvą
Penktadienį trečią kartą vyko lituanistinio ugdymo forumas. Jame susitiko lituanistinio švietimo užsienyje entuziastai, užsienio lituanistines mokyklas lankančių vaikų tėvai, lituanistinių ir Lietuvos mokyklų mokytojai. Diskusijoje dėmesys skirtas lituanistinių mokyklų aktualumui, kūrybiškiems mokymo būdams, tolesnėms augimo galimybėms.