Grįžusieji turi iš naujo įleisti šaknis Lietuvoje 
Užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau pagalvoja apie grįžimą namo. Pernai į Lietuvą grįžo daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Konkurencingas atlyginimas, kokybiškos medicinos paslaugos, geras susisiekimas – ne vienintelės priežastys, sugrąžinančios į Lietuvą. Vis dažniau apsisprendimą paskatina ne ekonominiai motyvai, o emociniai poreikiai, ypač artimųjų ilgesys. 

Ar esame pasiruošę atsarginei Lietuvai?
Ar lietuvių diaspora pasiruošusi dienai „X“? Ar tikrai Kazio Pakšto „atsarginė“ Lietuva karo Ukrainoje fone yra utopija? Kas vienijo lietuvių diasporą visais laikais? Vienijo didelė misija. Iki 1990 m. vienijo laisvos Lietuvos idėja. Po to buvo dar pora misijų: padėti Lietuvai įstoti į NATO bloką, į Europos Sąjungą.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis
Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po daugybės priespaudos metų. Kaip minime šias datas, ar turime tradicijų, kurios jungtų kelias kartas – apie tokių šventinių tradicijų svarbą vaikams ir jų kūrimą šeimoje pasakoja psichologė Sonata Vizgaudienė.

Kelionė už Atlanto giminaičių pėdsakais
Kitados buvo kilusi mintis aplankyti vietas, į kurias sovietinė okupacija nubloškė mano senelių ir mano tėvų šeimos narius. Vieni atsidūrė už Uralo, kiti – už Atlanto. Tiesa, Sibire ir Kazachstane teko lankytis, tačiau aplankyti artimų žmonių konkrečias tremties ar buvusių Stalino lagerių vietas kol kas neturėjau progos. Dabar, kuomet Rusija vykdo karą Ukrainoje, yra mažiau pavojinga išsiruošti į kelionę už Atlanto, nei nuvykti į Sibirą.

Lietuvė pelnė antrąjį aukso medalį prestižiniame „Global Music Awards“ konkurse
Lietuvos kompozitorė Egidija Medekšaitė pelnė antrąjį „Global Music Awards“ medalį su ką tik Lietuvoje skambėjusiu kūriniu „Amithaba“. Jį neseniai atliko „Melos“ vokalinis ansamblis kartu su „Cello Club“. Jį užsakė naujos ir eksperimentinės muzikos festivalis „Kontaktas“, vadovaujamas Silvijos Čiuladytės, rašoma kompozitorės atstovų pranešime žiniasklaidai.

Premjerė Šimonytė atsiėmė Madeleine Albright apdovanojimą
Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo kasmetiniuose Nacionalinio demokratijos instituto (NDI) Demokratijos apdovanojimuose Vašingtone, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai. Šiemet šis buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright atminimą pagerbiantis įvertinimas skirtas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bei Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, Moldovos prezidentei Maiai Sandu ir Slovakijos prezidentei Zuzanai Čaputovai, pažymint jų veiklą ginant demokratijos ir laisvės vertybes.

Golfo lauke Havajuose – Gilės Bitės Starkutės karjeros rekordas
Havajuose, ant nuostabaus grožio Hualalai ugnikalnio šlaito įsikūrusiame golfo klube vykusiose JAV studentų (NCAA) golfo varžybose „Nanea PAC 12 Preview“ fantastiškai pasirodė lietuvė Gilė Bitė Starkutė, skelbiama golfo federacijos pranešime žiniasklaidai.

„Grįžti sunkiau, nei emigruoti“
Statistikos departamento duomenimis, 2021-aisiais į Lietuvą imigravo beveik 45 tūkst. žmonių. Palyginti su 2020-aisiais šis skaičius padidėjo virš 4 proc. Penktadienį LR Seime vyko konferencija „Grįžimas į Lietuvą: su kokiais iššūkiais susiduria grįžtantieji ir kaip juos spręsti?“. Joje dalintasi mintimis, kaip palengvinti grįžimą į gimtinę ne tik instituciškai, bet ir psichologiškai.

Mažosios Lietuvos genocido dienos paminejimas Kaune
2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės  bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido  aukoms atminti.

Vilniuje – protestas prieš lietuvių ir kitų mokyklų uždarymą Baltarusijoje
Pirmadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, surengta protesto akcija dėl Baltarusijoje uždaromų tautinių mažumų mokyklų. Susirinkusieji neslėpė – šalyje tvyro įtampa dėl tautinių mažumų persekiojimo, nerimaujama, kas bus toliau.

Mokytojų patirtis lituanistinėje stovykloje
Rugpjūtį Lietuvoje įvyko pirmoji stovykla, skirta ne lituanistinių mokyklų mokiniams ar lietuvių diasporos vaikams, bet jų lituanistiniam ugdymui pasišventusiems mokytojams. Lituanistinių mokyklų asociacijos organizuota septynių dienų stovykla subūrė mokytojus iš Norvegijos, Italijos, Liuksemburgo, Airijos, Vokietijos, Lietuvos bei Jungtinės Karalystės. Kokiu tikslu buriasi diasporos mokytojai? Ar tokios stovyklos aktualios ir reikalingos? O gal – netgi būtinos?

Ambasadoriai susitikime aptarė ryšių su diasporą stiprinimą
Rugsėjo 1 dieną kasmetiniame Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų susitikime buvo aptarti diasporos politikos įgyvendinimo klausimai, rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime žiniasklaidai.