Pasak Pietų Korėjos kabelinės televizijos kanalo „TV Chosun“, Kim Jong-namas niekada nebuvo susitikęs su dabartiniu Šiaurės Korėjos lyderiu ir didžiąją dalį savo gyvenimo praleido užsienyje. Malaizijos policijos teigimu, nužudytasis rengėsi keliauti į Makao provinciją Kinijoje, kai pirmadienio rytą pasijautė prastai po susidūrimo su neidentifikuotomis moterimis.
Tai jau ne pirmas kartas, kai žiniasklaidoje pranešama apie Šiaurės Korėjos režimo vykdomas egzekucijas ir susidorojimus su savo priešais, tačiau tokius pranešimus nepriklausomai patvirtinti būna itin sudėtinga, teigia Pietų Korėjos žvalgyba.
Kim Jong-namas buvo vyriausias buvusio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-ilo sūnus, tačiau politika niekuomet nesidomėjo ir nėjo jokių oficialių pareigų. Jo motina, Sung Hae-rim, buvo Pietų Korėjoje gimusi aktorė, kuri mirė 2002 m., greičiausiai Maskvoje. Ji niekada nebuvo oficialiai ištekėjusi už Kim Jong-ilo.
Kim Jong-namas, kaip manoma, pastaruosius 15 metų gyveno Kinijoje ir Kinijos teritorijoje Makao, tačiau anksčiau buvo vienas iš kandidatų pakeisti savo tėvą kaip trečiasis Kim dinastijos narys autoritariškosios Šiaurės Korėjos lyderio poste. Vis dėlto, jis prarado režimo palaikymą, kai neva „padarė gėdą Šiaurės Korėjai“, bandydamas patekti į Japoniją su suklastotu pasu 2001 m., sakydamas, jog norėjo aplankyti „Disneyland“ atrakcionų parką Tokijuje.
Per pastaruosius metus jis pakartotinai teigė neturįs jokių interesų vadovauti savo gimtajai šaliai. „Aš asmeniškai pasisakau prieš trečiosios kartos valdžios paveldėjimą, - sakė jis Japonijos televizijos kanalui „Asahi TV“ 2010-aisiais, prieš pat jo jaunesniajam broliui perimant jų tėvo pareigas. – Tikiuosi, kad mano jaunesnysis brolis darys viską, ką gali, kad šiaurės korėjiečiai gyventų gerus gyvenimus.“ Jis taip pat yra pavadinęs Šiaurės Korėjos režimą „pajuokos objektu išoriniam pasauliui“. Visi šie jo komentarai pasirodė knygoje, kurią išleido Japonijos žurnalistas Yoji Gomi, kuris teigia elektroniniais laiškais bendravęs su Kim Jong-namu ilgiau nei septynerius metus.
Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad įtariamosios žudikės iš nusikaltimo vietos pabėgo taksi automobiliu, o Malaizijos teisėsaugos pareigūnai yra įsitikinę, kad ataką įvykdė Šiaurės Korėja. Jei tai pasirodys esą tiesa, tuomet Kim Jong-namo mirtis būtų svarbiausias tokio tipo nužudymas, siejamas su Pchenjano režimu, nuo to laiko, kai Kim Jong-unas 2013 m. gruodį įsakė suimti ir mirties bausme nubausti jo dėdę ir artimą patarėją Jang Song-thaeką.
Šiaurės Korėjos režimas yra pagarsėjęs savo kritikų persekiojimu, tačiau tokie incidentai paprastai vykdavo šios slaptumo šydu užsidengusios šalies viduje. Manoma, kad Kim Jong-unas nuo tapimo šalies lyderiu yra įsakęs įvykdyti bent kelis savo „priešų“ valymus, įskaitant jų egzekucijas.
Pavyzdžiui, 2012-aisiais vienas buvęs Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų narys Pietų Korėjoje buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti Park Sang-haką, vieną garsiausių prieš režimą kovojančių aktyvistų, kuris vadovavo kampanijai Šiaurės Korėjoje platinti lankstinukus, kritikuojančius Pchenjano lyderius. Minėtasis Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų narys, dokumentuose minimas tik savo pavarde – Ahnas – buvo suimtas, tarp jo daiktų radus ginklą, užmaskuotą kaip žibintuvėlis ir gebantį iššauti kulkas, padengtas nuodingomis medžiagomis. Ahnas taip pat su savimi turėjo rašiklį, galinti iššauti strėlytę, bei tušinuką su paslėpta užnuodyta adata.
Kim Jong-namo nužudymas buvo įvykdytas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai tarptautinė bendruomenė padidino spaudimą Šiaurės Korėjai, režimui pranešus apie sėkmingą naują vidutinių-ilgų nuotolių balistinės raketos bandymą, sutapusį su Donaldo Trumpo susitikimu su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe.
