Po kelių dienų, keliaujant vienu iš salos maršrutinių taksi, kuriuo naudojasi begalės žmonių, į Toamasiną per Antananaryvą vyriškio būklė pablogėjo ir jis mirė.

Tuo metu niekas nesuprato, kad vyriškis sirgo maru. Jo laidotuvėms buvo ruoštasi be jokių apsaugos priemonių. Vos per kelias dienas užsikrėtė dar 31 asmuo. Keturi iš jų mirė.

Nuo pirmojo ligos atvejo praėjus dvejiems mėnesiams mirė 74 žmonės, o užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki daugiau nei 800.

Ligos protrūkis yra dar pavojingesnis dėl to, jog dauguma žmonių užsikrėtė mirtina maro forma, kuri viduramžiais buvo žinoma kaip Juodoji Mirtis – pneumoninis maras.

Pneumoninė ligos forma išsivysto tada, kai buboninis maras pasiekia plaučius. Buboninis maras yra daug lėčiau veikianti ir mažiau užkrečiama ligos atmaina, kuri dažniausiai paveikia ligonio limfinę sistemą. Tuo metu pneumoninė maro atmaina plinta labai gretai ir, negydant, yra mirtina.

Iš 684 ligos atvejų, apie kuriuos buvo pranešta iki spalio 12 dienos, 474 buvo pneumoninis maras, 156 buboninis ir vienas sepsinis. Dar 54 atvejai buvo neįvardinti.

Nors maro protrūkiai Madagaskare jau tapo kasmetiniu įvykiu, pastarasis paveikė miestų vietoves, kuriose dažniausiai epidemijos nekyla. Tai smarkiai padidina ligos pernešimo riziką.

Dar vienas neįprastas šio protrūkio požymis yra laikas. Anksčiau dauguma ligų atvejų buvo užfiksuojamos prasidėjus lietingiems sezonams – lapkričio-kovo mėnesiais – ir dažniausiai pasireiškšdavo bubonine maro atmaina. Šis protrūkis yra pneumoninis ir prasidėjo rugpjūtį.

Visa tai sukėlė labai daug nerimo. Netgi Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovai suskubo kuo greičiau sukontroliuoti ligos protrūkį. Organizacijai taip pat padeda vietiniai sveikatos pareigūnai, kurie masinio transporto stotyse įkūrė patikrinimo punktus, uždraudė lankyti kalėjimus ir visuomeninius renginius.

Pneumoninio maro protrūkis taip pat palietė ne tik skurstančias bendruomenes, kurioms dažniausiai kyla ligos rizika, bet ir daugumą kitų visuomenės grupių.

„Dažniausiai maru užsikrečiantys žmones gyvena skurdžiose vietovėse, tačiau šį kartą serga net ir tie, kurie nesiskundžia savo finansine padėtimi: profesoriai, režisieriai, vadovai – visų visuomenės grupių individai rizikuoja užsikrėsi maru,“ – kalbėjo Madagaskaro sveikatingumo skatinimo vadovė, daktarė Manitra Rakotoarivony.

Praėjusią savaitę niūrią padėtį apibūdino Toamasinos merė Elysee Ratsiraka.

„Tai labai pavojinga akimirka. Šiandien galite išeiti į lauką, o rytoj jau sirgsite maru. Ką turėtume daryti šiandien? Ką turėtume daryti rytoj? Štai su kokiais klausimais susiduriame,“ – „NewsMada“ tinklalapiui teigė miesto merė.

Kiti stengėsi nesukelti masinės panikos.

„Maras yra išgydomas, jeigu liga pastebima laiku. Mūsų komandos dirba tam, kad užtikrintumėme visų gyventojų apsaugą ir gydymą. Kuo greičiau imsimės veiksmų, tuo daugiau gyvybių sugebėsime išgelbėti,“ – kalbėjo Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovė Madagaskare Charlotte Ndiaye.

Maras Madagaskarą pasiekė 1898 metais, kai salą laivais iš Indijos pasiekė maru užsikrėtusios žiurkės. Liga buvo tarsi pradingus daugiau nei 60 metų, tačiau ir vėl pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Pasaulinė sveikatos organizacija marą vadina „skurdo liga“.